JOURNAL TRANSCRIPT

---

Sveikatos mokslai Volume 24, Number 6, 2014

ISSN 1392-6373 print/2335-867X online http://sm-hs.eu www.sam.lt

SVEIKATOS 6(97)

2014’

MOKSLAI

HEALTH SCIENCES

Vi­suo­me­nės svei­ka­ta Me­di­ci­na Slau­ga

Pub­lic Health Me­di­ci­ne Nur­sing

Tomas 24 Þur­na­las spaus­di­na moks­li­nius straips­nius lie­tu­viø, an­glø, rusų ir ki­to­mis kal­bo­mis. Žurnalas pradėtas leisti 1990 m. Kasmet išeina 1 tomas (6 numeriai). Žurnalas yra Lietuvos mokslo periodikos asociacijos narys. The journal publishes scientific articles in Lithuanian, English, Russian and other languages. The journal has been published since 1990. 1 vol. (6 issues) per year are published. The journal is a member of the Association of Lithuanian Serials

Printed on acid-free paper 2014                    LAPKRITIS-GRUODIS

2

ŽURNALE SPAUSDINAMI ŠIOS TEMATIKOS STRAIPSNIAI

THE JOURNAL IS DESIGNED FOR PUBLISHING ARTICLES IN THE FOLLOWING FIELDS OF RESEARCH:

VISUOMENĖS SVEIKATA: – Sveika gyvensena ir aplinka – Sveikatos ugdymas – Užkrečiamosios ligos ir profilaktika

PUBLIC HEALTH: – healthy lifestyle and environment, – health education, – infectious diseases and prevention.

MEDICINA: – Biomedicina, medicina – Klinikiniai tyrimai ir atvejai, naujos technologijos – Teismo psichiatrija – Medicinos istorija – Probleminės apžvalgos

MEDICINE: – biomedicine and medicine, – clinical researches and cases, new technologies, – forensic psychiatry, – history of medicine, – problematic reviews.

SLAUGA: – Slaugos mokslas ir slaugytojų profesinė socializacija – Slauga ir palaikomasis gydymas – Reabilitacija SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA

NURSING: – nursing science and professional socialization of nurses, – nursing and supportive treatment, – rehabilitation. HEALTH ECONOMICS AND MANAGEMENT

PATEIKIAMA: – Mokslinių tyrimų rezultatai, pranešimai apie konferencijas, seminarus, informacija apie mokslo leidinius, mokslo žmonių datos.

Besides, the following issues or items are published: – research results, reviews of conferences, seminars, chronicles about publications of science and studies, dates of scientists.

Žurnale „Sveikatos mokslai“ publikuojami straipsniai recenzuojami dviejų redakcinės kolegijos narių arba ekspertų.

The articles in journal “Health Sciences” are reviewed by two members of Editorial Board or by its appointed experts.

DUOMENŲ BAZĖS:

ABSTACTS & INDEXING:

Index Copernicus; EBSCO host (Academic Search Complete); Gale (Academic OneFile); ProQuest (Ulrich's, Summon); DOAJ (Directory of Open Acces Journals); Excellence in Research for Australia (ERA) 2012 Journal List (ERA ID 34962).

Index Copernicus; EBSCO host (Academic Search Complete); Gale (Academic OneFile); ProQuest (Ulrich's, Summon); DOAJ (Directory of Open Acces Journals); Excellence in Research for Australia (ERA) 2012 Journal List (ERA ID 34962).

REDAKCINĖS KOLEGIJOS PIRMININKAS Prof. habil. dr. ALGIRDAS JUO­ZU­LY­NAS (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras) TARPTAUTINĖ REDAKCINĖ KOLEGIJA Habil. dr. VIDMANTAS ALEKNA (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras) Prof. habil. dr. VYTAUTAS BASYS (Lietuvos mokslų akademija) Prof. dr. MATILDA BYLAITĖ-BUČINSKIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. MAURO COZZOLINO (Departamento di Scienze dell eduazione, Universita di Salerno, Italija) Prof. dr. SAULIUS ČAPLINSKAS (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras) Prof. habil. dr. JANINA DIDŽIAPETRIENĖ (Nacionalinis vėžio institutas) Prof. habil. dr. AUDRONĖ DUMČIENĖ (Lietuvos sporto universitetas) Doc. dr. KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS (Lietuvos Raudonasis Kryžius) Dr. AUDRIUS GOCENTAS (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras) Prof. habil. dr. VILIUS GRABAUSKAS (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Prof. habil. dr. KONSTANCIJA JANKAUSKIENĖ (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Prof. habil. dr. VINSAS JANUŠONIS (Klaipėdos universitetinė ligoninė) Prof. JAN JAŠČANINAS (Ščecino universitetas, Lenkija) Habil. dr. JONAS KAIRYS (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. ZITA KUČINSKIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. dr. ANDRIUS MACAS (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Dr. ALDONA MIKALIŪKŠTIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. ANTANAS NORKUS (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Prof. BIRUTĖ OBELENIENĖ (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. RALF RISSE (Factum Chaloupa centras, Austrija) Doc. dr. VIKTORIJA PIŠČALKIENĖ (Kauno kolegija) Prof. JAN POKORSKI (Lenkijos Jogailos universitetas)

Prof. dr. JONAS PRAPIESTIS (Vilniaus universitetas) Prof. dr. ALINA PŪRIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. dr. ARTŪRAS RAZBADAUSKAS (Klaipėdos universitetas) Prof. habil. dr. NARIMANTAS EVALDAS SAMALAVIČIUS (Nacionalinis vėžio institutas) Doc. dr. LAIMUTĖ SAMSONIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. dr. JONAS SĄLYGA (Klaipėdos universitetas, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė) Prof. dr. STANISLAW SAWCZYN (Medicinos ir sporto akademija, Gdanskas, Lenkija) Doc. dr. DANIELIUS SERAPINAS (Mykolo Romerio universitetas, Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija) Dr. ZUZANA SIMONOVA (Comitato Permanente Studi Ricerca Scientifica e Programmazione Socio sanitaria, ASL Caserta, Italija) Dr. DALIA STASYTYTĖ-BUNEVIČIENĖ (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras) Prof. habil. dr. KĘSTUTIS STRUPAS (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos) Prof. dr. RIMANTAS STUKAS (Vilniaus universitetas) Prof. KATARZYNA SZCERBINSKA (Jogailos universiteto Medicinos kolegijos Visuomenės sveikatos institutas, Lenkija) Prof. dr. GENUTĖ ŠURKIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. dr. JANINA TUTKUVIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. ALGIRDAS UTKUS (Vilniaus universitetas) Prof. VILMA ŽYDŽIŪNAITĖ (Vytauto Didžiojo universitetas) Dr. VAINETA VALEIKIENĖ (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras) Prof. habil. dr. ALGIRDAS VENALIS (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras) Dr. DŽEK WILLKE (Tarptautinės gyvybės teisės federacijos prezidentas, JAV)

Redakcija: ZENONAS TARTILAS – vyriausiasis redaktorius, tel. 261 25 29, 8 618 24712, ZENONAS GLAVECKAS – vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, tel. 261 25 29, 8 612 41252, JANINA IRENA TARTILIENĖ – gydytoja konsultantė, tel. 261 25 29, 8 687 29223, RITA KASPERAVIČIENĖ – finansininkė, tel. 8 683 59875. Adresas: Santariškių g. 14, LT–08406 Vil­nius. El. paštas: [email protected] Lei­džia asociacija žur­na­las “SVEIKATOS MOKSLAI”. Spaus­di­no UAB „Ciklonas”, J. Jasinskio g. 15, Vilnius, tel. 249 10 60, faksas 249 74 80. © “Svei­ka­tos moks­lai”, 2014. Tiražas 350 egz.

Kaina 20 Lt / 5,79 EUR

CHAIRMAN OF EDITORIAL BOARD Prof. Dr Habil ALGIRDAS JUOZULYNAS (State Research Institute Centre for Innovative Medicine, Lithuania)

4

INTERNATIONAL EDITORIAL BOARD

Dr Habil VIDMANTAS ALEKNA (State Research Institute Centre for Innovative Medicine, Lithuania) Prof. Dr Habil VYTAUTAS BASYS (The Lithuanian Academy of Sciences) Prof. Dr MATILDA BYLAITĖ-BUČINSKIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. MAURO COZZOLINO (Departamento di Scienze dell‘ educazione, Universita di Salerno, Italy) Prof. Dr SAULIUS ČAPLINSKAS (Centre for Communicable Diseases and AIDS, Lithuania) Prof. Dr Habil JANINA DIDŽIAPETRIENĖ (National Cancer Institute, Lithuania) Prof. Dr Habil AUDRONĖ DUMČIENĖ (Lithuanian Academy of Physical Education) Doc. Dr KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS (Lithuanian Red Cross) Dr. AUDRIUS GOCENTAS (State Research Institute Centre for Innovative Medicine, Lithuania) Prof. Dr Habil VILIUS GRABAUSKAS (Lithuanian University of Health Sciences) Prof. Dr Habil KONSTANCIJA JANKAUSKIENĖ (Lithuanian University of Health Sciences) Prof. Dr Habil VINSAS JANUŠONIS (Klaipeda University Hospital, Lithuania) Prof. JAN JASZCZANIN (Szczecin University, Poland) Dr Habil JONAS KAIRYS (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil ZITA KUČINSKIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr ANDRIUS MACAS (Lithuanian University of Health Sciences) Dr. ALDONA MIKALIŪKŠTIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil ANTANAS NORKUS (Lithuanian University of Health Sciences) Prof. BIRUTĖ OBELENIENĖ (Vytautas Magnus University, Lithuania) Prof. RALF RISSE (Factum Chaloupa, Austria) Doc. Dr VIKTORIJA PIŠČALKIENĖ (Kaunas College, Lithuania) Prof. JAN POKORSKI (Jagiellonian University, Poland) Prof. Dr JONAS PRAPIESTIS (Vilnius University, Lithuania)

Editor–in–Chief ZENONAS TARTILAS Deputy Editor ZENONAS GLAVECKAS Doctor Consultant JANINA IRENA TARTILIENĖ Financier RITA KASPERAVIČIENĖ

Prof. Dr Habil ALINA PŪRIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr ARTŪRAS RAZBADAUSKAS (Klaipeda Universitety, Lithuania) Prof. Dr Habil NARIMANTAS EVALDAS SAMALAVIČIUS (National Cancer Institute, Lithuania) Doc. Dr LAIMUTĖ SAMSONIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr JONAS SĄLYGA (Klaipeda University, Lithuania) Prof. Dr STANISLAW SAWCZYN (Akademy of Physical Education Sport in Gdansk, Poland) doc. Dr DANIELIUS SERAPINAS (Mykolas Romeris University, Lithuania; Lithuanian Association of the World Federation of Doctors Who Respect Human Life) Dr. ZUZANA SIMONOVA (Comitato Permanente Studi Ricerca Scientifica e Programmazione Socio sanitaria, ASL Caserta, Italy) Dr. DALIA STASYTYTĖ-BUNEVIČIENĖ (State Research Institute Centre for Innovative Medicine, Lithuania) Prof. Dr Habil KĘSTUTIS STRUPAS (Vilnius University Hospital Santariškių klinikos, Lithuania) Prof. Dr Habil RIMANTAS STUKAS (Vilnius University, Lithuania) Prof. KATARZYNA SZCERBINSKA (Institute of Public Health, Jagiellonian University Medical College, Poland) Prof. Dr GENUTĖ ŠURKIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil JANINA TUTKUVIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil ALGIRDAS UTKUS (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil ALGIRDAS VENALIS (State Research Institute Centre for Innovative Medicine, Lithuania) Prof. VILMA ŽYDŽIŪNAITĖ (Vytautas Magnus University, Lithuania) Dr. VAINETA VALEIKIENĖ (State Research Institute Centre for Innovative Medicine, Lithuania) Dr. JACK. C. WILLKE (President of the International Right To Life Federation, USA)

Editorial office: Santariškių 14 LT–08406 VILNIUS, Lithuania Fax: +370 5 261 25 29 E–mail: [email protected]

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 5-16 doi:10.5200/sm-hs.2014.105

VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH

5

PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ASMENŲ BENDRAVIMO PATIRTIES SU SVEIKATOS IR SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAIS VERTINIMAS Viktorija Piščalkienė, Dainė Krasuckienė, Evelina Lamsodienė, Povilas Beseckas Kauno kolegijos Medicinos fakultetas Raktažodžiai: pagyvenę ir seni žmonės, bendravimas, sveikatos ir socialinės priežiūros specialistai. Santrauka Visame pasaulyje vykstantis gyventojų senėjimo procesas apima ir Lietuvą. Senatvėje vyksta tam tikri fizniai ir pažintiniai pokyčiai, dauguma vyresnio amžiaus suaugusiųjų turi bent vieną lėtinę ligą. Sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų kokybę lemia tiek organizaciniai, techniniai, finansiniai resursai, tiek itin svarbūs tarpasmeniniai faktoriai. Pagrindinės priežastys, sąlygojančios neigiamą požiūrį į senus asmenis, yra žinių trūkumas apie senėjimo procesus ir menkas išprusimas apie vyresnio amžiaus asmenų kintančius poreikius, bendravimo ypatumus. Pusiau struktūruoto interviu forma buvo parengta, vykdant tarptautinį projektą ELLAN – European Later Life Active Network (Nr. 539547-LLP-12013-1-FI-ERASMUS-ENW). Dalyvaujant Lietuvos, Suomijos, Turkijos, Portugalijos, Austrijos tyrėjams parengta vieninga interviu forma, kuri buvo išversta į nacionalines kalbas. Šiame straipsnyje pristatomi Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai. Interviu apėmė tris pagrindines sritis: a) ryšio ir komunikavimo/bendravimo aspektai; b)savęs priežiūra kasdieniniame gyvenime; c) sveikatos ir socialinės priežiūros specialistų vizija. Iš viso tyrime dalyvavo 17 asmenų, kurių amžius siekė nuo 65 iki 82 metų (9 moterys ir 8 vyrai). Tyrime dalyvavę pagyvenę ir seni žmonės pokalbyje akcentavo tiek teigiamus, tiek neigiamus specialistų bendravimo bruožus ir pateikė tiek sėkmingo, tiek neefektyvaus bendravimo patirtis. Taikant tematinės analizės principus, pagal tiriamųjų pasakojimus, buvo išskirtos šešios didžiosios temos. Penkios iš didžiųjų temų buvo suskirstytos į mažąsias temas. Teminis laukas apėmė: a) bendravimo barjerų priežastis; b) socialinės nelyŽurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

gybės raišką; c) mokymo ir informavimo trūkumus; d) išorines prielaidas sveikimui; e) vidines prielaidas sveikimui; f) profesijų paveikslo viziją. Tyrime dalyvavę asmenys išsakė, jog specialistų neverbalinėje kalboje jiems svarbūs: akių kontaktas, šypsena, maloni veido išraiška. Neigiama tai, kad pastebėjo tolerancijos ir kantrybės stoką, kuri dažniausiai pasireiškia kalbėjimo tono pakėlimu. Šie pavyzdžiai daugiausia atspindi gydytojų ir slaugytojų neigiamų emocijų raišką bendraujant su pagyvenusiais ir senais žmonėmis. Pasitaikė, kad jų vyresnis amžius menkina galimybes gauti iš gydytojų ir slaugytojų sveikatos priežiūros paslaugas. Palankumo siekimą, atsilyginant dovanomis specialistams, taip pat galima priskirti prie socialinės nelygybės raiškos. Tačiau šie tyrime dalyvausių pacientų samprotavimai iki galo gali būti neobjektyvūs, kadangi visuomenėje vyraujančios nuomonės apie papildomą atsilyginimą medikams rodo nebūtinai patirtį, bet ir požiūrį į šį fenomeną. Išryškėjo respondentų nuomonė, jog mokymo (konsultavimo) veikla nėra tinkamai realizuojama, kadangi trūksta individualaus požiūrio, sveikatos priežiūros specialistai (ypač gydytojai) per dažnai vartoja sunkiai suprantamus terminus, informacijos, susijusios su jų sveikata, yra pateikiama nepakankamai. Visi tyrime dalyvavę vyresnio amžiaus asmenys pažymėjo ir teigiamas bendravimo su sveikatos ir socialinės priežiūros specialistais patirtis bei apibūdino savo viziją - kompetentingai dirbančių, savo darbe besilaikančių humanizmo principų, specialistų. Kaip labai svarbios veiklai savybės pažymėtos rūpestingumas, atlaidumas, kantrybė, išklausymas, pagarba žmogui, savitvarda. Įvadas Visuomenės senėjimas ypač pradėjo spartėti nuo XX a. pabaigos. Visame pasaulyje vykstantis gyventojų senėjimo

Adresas susirašinėti: Viktorija Piščalkienė, el. p. [email protected]

6 procesas apima ir Lietuvą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet didėja vyresnio amžiaus žmonių dalis, lyginant su bendru gyventojų skaičiumi: 2013 m. pradžioje 542,2 tūkst., arba 18,2 proc. gyventojų buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus. Kas aštuntas vyras ir kas ketvirta moteris buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus [3]. Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje pagyvenusių žmonių (60m. ir vyresnių) padaugėjo net 4,6 proc., nors šalies gyventojų skaičius sumažėjo 5,2 proc. Jei situacija nesikeis, planuojama, jog 2030 metais beveik trečdalį Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės [4]. Pagal PSO rekomendacijas asmenys nuo 60 iki 74 metų yra laikomi pagyvenę, o daugiau kaip 75 metų seni. Įprastai nuo šešiasdešimties metų neišvengiami organizmo senėjimo procesai, lemiantys dažnesnes sveikatos problemas, tuo pačiu tiek fizinį , tiek psichinį aktyvumą bei pajėgumą. Senatvėje vyksta tam tikri fizniai ir pažintiniai pokyčiai, prie kurių tenka prisitaikyti. Su amžiumi prastėja kognityvinės savybės ir labiausiai lėtėja mąstymo greitis. Tačiau šis palaipsnis procesas stebimas jau nuo 20 gyvenimo metų, o šešiasdešimtmečiams ir vyresniems tiesiog reikia kiek daugiau laiko atlikti užduotis ar priimti informaciją. Šis reiškinys gali būti siejamas ir su dėmesio pakitimais, kuris vyresniame amžiuje tampa mažesnis. Dėmesys glaudžiai siejasi su atmintimi, o ypač su darbine. Įdomu tai, kad kiekvienas žmogus turi savo darbinės atminties limitą, jis su amžiumi mažėja. Todėl vyresnio amžiaus žmonės mažiau geba priimti informacijos, jaučiasi saugesni ir savarankiškesni pažįstamoje aplinkoje [4]. Dauguma vyresnio amžiaus suaugusiųjų turi bent vieną lėtinę sveikatos būklės problemą ar sutrikimą. Dažniausiai tai širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, artritas ar kita sąnarių liga, diabetas, nervų sistemos ligos, pažeidžiančios galvos ar nugaros smegenis. Todėl vyresnio amžiaus asmenims beveik dvigubai dažniau tenka lankytis pas sveikatos ir socialinės priežiūros specialistus [2]. Miego sutrikimai yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų vyresniame amžiuje. Senėjimas, susijęs su miego pokyčiais, kurie turi neigiamą pobūdį ir daro neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Miego sutrikimu skundžiasi apie 2/3 vyresnio amžiaus žmonių [13]. Sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų kokybę lemia tiek organizaciniai, techniniai, finansiniai resursai, tiek itin svarbūs tarpasmeniniai faktoriai. Specialistas, teikdamas paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms, turėtų siekti sukurti gerą tarpasmeninį ryšį, gauti patikimą informaciją, reikalingą problemos įvertinimui, priimti su priežiūra susijusius sprendimus, suteikti išsamią ir suprantamą informaciją apie priežiūros taktiką, elgsenos pokyčius bei ateities perspektyvas. Labai svarbu, kad specialistai, dirbantys su

vyresnio amžiaus paslaugų gavėjais, turėtų labai gerus bendravimo įgūdžius [11]. Be bendravimo neapsieinama nė vienoje gyvenimiškoje situacijoje. Net atsidūrus sveikatos priežiūros įstaigoje, žmogui gali prireikti įvairių bendravimo įgūdžių. Tačiau efektyvus tarpusavio bendravimas ne visuomet pavyksta. Sveikatos ir socialinės priežiūros specialistai turi išmanyti bendravimo raišką ir žinoti, kaip geriausia elgtis su pagyvenusio amžiaus ir senais pacientais tuo metu, kai jie yra nusivylę, pikti, prislėgti ar jiems sunku bendrauti su aplinkiniais asmenimis [2]. Pagyvenusių ir senų asmenų sveikatos ir socialinės priežiūros tikslų sudėtingumas suteikia gavėjo ir teikėjo bendravimui ypatingai svarbą. Sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų gavėjai ir tiekėjai priklauso nuo bendravimo, kad gautų, apsikeistų patikima informacija, reikalinga diagnozuojant problemas bei svarbiems sprendimams daryti, reikalingų sveikimui sąlygų sudarymui ir sveikatos palaikymo veiklos koordinavimui. Tyrimai, skirti specialistų ir paslaugų gavėjo bendravimo tinkamumui įvertinti, sudėtinga ir besiplečianti sveikatos ir socialinės priežiūros tyrimų sritis, reikšminga numatant gaires specialistų rengimui, bendravimo praktikai bei sveikatos ir socialinės politikos kūrimui [9]. Informacija apie sveikatos būklę senyvo amžiaus asmenims turi būti pateikiama suprantama kalba ir stiliumi, be medicininių terminų, kad išvengta būtų streso [8]. Tačiau kaip rodo tyrimų rezultatai, ne visuomet praktikoje yra diegiama į paciento poreikius orientuota slauga, priežiūra bei gydymas. Kaip rodo Anglijos Nacionalinio sveikatos instituto atliktas tyrimas (2010), kasmet į ligonines vis daugiau patenka senyvo amžiaus asmenų, turinčių demenciją, delyrą. Sveikatos priežiūros specialistai nepakankamai yra pasirengę užtikrinti kokybišką jų gydymą ir slaugą. Viena pagrindinė priežastis – specifinių žinių trūkumas. Kitos įvardijamos priežastys yra per mažai skiriama erdvės/ploto kiekvienam pacientui, organizaciniai trukdžiai [5]. Blogiausia, kad daugiausia pažeidžiamų žmonių grupė – sunkiai sergantys, neįgalūs taip pat patiria nekokybiškos slaugos ir priežiūros pasekmes. Vienuose Nyderlandų slaugos namuose atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog pasitaiko atvejų, kuomet yra ignoruojamas senų žmonių orumas, savarankiškumas [12]. Suomijoje atlikti tyrimai parodė, kad pasitaiko, jog slaugos namuose nepakankamai diegiamas multidisciplininis bendradarbiavimas užtikrinant senų žmonių vidinius resursus, juos panaudojant kasdieninėje jų veikloje. Kartais sveikatos ir socialinės priežiūros specialistų netinkamas požiūris ir laiko stoka trukdo jų pacientams/klientams pasiekti didesnį dalyvavimą ir pilnavertiškumą kasdieninėse veiklose [10]. Atlikta

7 119 mokslinių straipsnių sisteminė analizė padėjo atskleisti kokybiškos slaugos trūkumą tarp senų žmonių. Tiek slaugos studentai, tiek slaugytojai praktikai išreiškė sąlyginai negatyvų požiūrį į senus žmones, kuris turėjo įtakos nepilnavertei slaugai. Manoma, kad pagrindinės priežastys, sąlygojančios neigiamą požiūrį į senus asmenis, yra žinių trūkumas apie senėjimo procesus ir menkas išprusimas apie gerontologinių pacientų priežiūrą, bendravimą [6]. Vis labiau visame pasaulyje pabrėžiamas sveikas senėjimas (angl. healthy aging). Jis apima mokymąsi visą gyvenimą, ilgesnį darbą, vėlesnį išėjimą į pensiją, aktyvumo išsaugojimą [4]. Ribotas vyresnio amžiaus asmenų judėjimas skatina atsirasti ne tik įvairaus sunkumo somatinius sutrikimus, kyla griuvimų rizika, traumų pavojus, didėja psichosocialinio pobūdžio problemos, tokios kaip socialinė izoliacija, psichologinio pobūdžio negalavimai. Su amžiumi ryškėjantys propriorecepsijos ir sensomotorinės sistemos sutrikimai neigiamai veikia pusiausvyrą ir padidina griuvimų riziką vyresniame amžiuje. Sprendžiant vieną iš aktualiausių senyvo amžiaus žmonių griuvimų problemą, labai svarbu tinkamai įvertinti griuvimų aplinkybes, veiksnius bei imtis tinkamų griuvimų profilaktikos priemonių [14]. Taigi matyti, kad sveiko senėjimo kontekste didelis vaidmuo tenka sveikatos ir socialinės priežiūros specialistams, kurie turėtų padėti užtikrinti fizinį ir socialinį aktyvumą. Norint spręsti pagyvenusių ir senų žmonių problemas, sveikatos ir socialinės priežiūros specialistams reikės naujų profesinių įgūdžių ir kompetencijos nustatyti vyresnio amžiaus žmonių vidinius išteklius ir jų subjektyvią patirtį, kurių reikia norint išlaikyti jų gerovę ir nepriklausomybę. Į vidinius žmonių išteklius orientuotas darbas skatina plėsti senų žmonių teigiamą potencialą sveikatos gerinimui [15]. Į pacientą/klientą orientuota priežiūra reikalauja tiek profesinių, tiek bendrųjų kompetencijų, kuriomis turėtų vadovautis ir ateities sveikatos ir socialinės priežiūros profesionalai: a) kritinis mąstymas ir į pacientą orientuoti veiksmai; b) tarpdisciplininis bendradarbiavimas; c) inovatyvumas; d) etinės vertybės; e) holistinis požiūris į žmogų; f) multikultūriškumas; g) teisinis išprusimas [10]. Tyrimo tikslas – atskleisti pagyvenusių ir senų asmenų bendravimo patirtį su sveikatos ir socialinės priežiūros specialistais. Metodai ir medžiaga Pusiau struktūruoto interviu forma buvo parengta, vykdant tarptautinį projektą ELLAN – European Later Life Active Network (Nr. 539547-LLP-1-2013-1-FI-ERASMUS-ENW). Šiame straipsnyje pristatomi Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai. Interviu apėmė tris pagrindines sritis:

A. Ryšio ir komunikavimo/bendravimo aspektai. B. Savęs priežiūra kasdieniniame gyvenime. C. Sveikatos ir socialinės priežiūros specialistų vizija. Tiriamieji. Tiriamieji buvo parinkti, kad tenkintų kokybinių tyrimų atlikimo reikalavimus. Atliekant tikslingą tiriamųjų atranką, buvo laikomasi šių reikalavimų: pirmas – dalyvauti apklausoje buvo kviečiami pagyvenę ir seni asmenys, antras – tiriamieji turėjo bendravimo patirties su sveikatos ir socialinės priežiūros specialistais. Iš viso tyrime dalyvavo 17 asmenų, kurių amžius siekė nuo 65 iki 82 metų. Pagal lytį tiriamieji pasiskirstė beveik tolygiai – 9 moterys ir 8 vyrai. Kadangi visi pensinio amžiaus, todėl natūralu, kad 16 iš jų šiuo metu nebedirba. Tiriamieji atstovavo įvairioms profesijoms (pedagogai, varuotojai, policijos pareigūnai, karvių melžėja, valytoja ir kt.). Buvo nevienodos sveikatos būklės: 6 iš jų neturėjo didelių sveikatos problemų, likusieji įvardijo savo sveikatos problemas (hipertenzija, onkologinės ligos, patirto insulto pasekmės ar įvairios judėjimo negalios). Detalesnės tiriamųjų charakteristikos pateiktos 1 lentelėje. Tiriamieji apklausoje dalyvavo savanoriškai, asmenų dalyvavimas užtikrintas laikantis anonimiškumo principų. Pokalbis su tiriamaisiais vidutiniškai trukdavo 45 minutes, pokalbiai buvo įrašomi į diktafoną, po to transkribuojami. Tematinė analizė (angl. Thematic analysis) yra vienas iš socialiniuose moksluose naudojamų kokybinių tyrimų metodų. Kaip teigia V.Braun ir V.Clarke (2006), tyrimo duomenų interpretavimo lankstumas yra vienas iš šio metodo privalumų. Skirtingai nei kiti kokybinių tyrimų metodai, tokie kaip pagrindžiamoji teorija (angl. Grounded theory), pasakojimo analizė (angl. Narrative analysis), diskurso analizė (angl. Discourse analysis), tematinė analizė pasižymi teorine laisve - nereikalauja išsamaus, teorinio pagrindo, teorinių žinių. Tematinė analizė – realistinis ir konstruktyvus metodas, grindžiamas tiriamųjų patirtimi, susijusia su nagrinėjamu klausimu [1; 7]. Nėra labai didelio skirtumo tarp tematinės analizės ir kitų kokybinių tyrimų apdorojimo. Tačiau metodologai siūlo laikytis šių pagrindinių šešių žingsnių: Pirmas žingsnis – susipažinimas su duomenimis (transkribuoti duomenis, jei reikia skaityti tekstą kelis kartus, pasižymėti pirmines idėjas). Antras žingsnis – pirminis kodavimas (reikšmingų charakteristikų žymėjimas, duomenų paieška pagal atitinkamus kodus). Trečias žingsnis – temų paieška (potencialių temų paieška pagal atitinkamus kodus). Ketvirtas žingsnis – temų suskirstymas pagal lygius (Lygis 1), (Lygis 2) ir tematinio žemėlapio sukūrimas. Penktas žingsnis – temų įvardijimas (kiekvienai temai rasti tikslingą pavadinimą). Šeštas žingsnis – ataskaitos rengimas (šiame etape labai

8 1 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos Dalyvio nr.

Amžius

Lytis

1

72

Moteris

2

68

Vyras

3

69

Vyras

4

72

Moteris

5

69

Vyras

6

71

Moteris

7

65

Moteris

8

76

Vyras

9

74

Moteris

10

67

Moteris

11

66

Vyras

12

71

Moteris

13

65

Vyras

14

71

Moteris

15

82

Moteris

16

78

Vyras

17

81

Vyras

Buvusi/ esama profesija Medikė (nebedirba) Istorijos mokytojas (nebedirba) Vairuotojas (nebedirba) Mokytoja (nebedirba) Policijos pareigūnas (nebedirba) Karvių melžėja (nebedirba) Valytoja (dirba) Statybininkas (nebedirba) Pardavėja (nebedirba) Buhalterė (nebedirba) Vairuotojas (nebedirba) Siuvėja (nebedirba) Automechanikas (nebedirba) Virėja (nebedirba) Fabriko direktorė (nebedirba) Buvęs šaltkalvis (nebedirba) Vairuotojas (nebedirba)

Esamos sveikatos problemos Neįvardijo Neįvardijo Patirtas insultas Širdies kraujagyslių aterosklerozė, operuota skydliaukė Hipertenzija, atliktas klubo sąnario protezavimas Hipertenzija, pernai patirtas kaulų lūžis Neįvardijo Neįvardijo Pašalintas inkstas Krūties vėžys, judėjimo negalia Neįvardijo Neįvardijo Amputuotas viena galūnė Dantų problemos (neturi protezų) Patirti du insultai, laukia klubo sąnario protezavimo operacijos Patirtas insultas, hipertenzija Neįvardijo

svarbu pateikti vaizdingiausius temų pavyzdžius, gautus tyrimo rezultatus analizuoti, remiantis tyrimo klausimu). Tyrimo rezultatai Tyrime dalyvavę pagyvenę ir seni žmonės pokalbyje akcentavo tiek teigiamus, tiek neigiamus specialistų bendravimo bruožus ir pateikė tiek sėkmingo, tiek neefektyvaus bendravimo patirtis. Taikant tematinės analizės principus, pagal tiriamųjų pasakojimus buvo išskirtos šešios didžiosios temos (penkios iš jų buvo suskirstytos į tris ir viena į dvi potėmes). Teminis laukas apėmė: a) bendravimo barjerų priežastis; b) socialinės nelygybės raišką; c) mokymo ir informavimo trūkumus; d) išorines prielaidas sveikimui; e) vidines prielaidas sveikimui; f) profesijų paveikslo viziją (2 lentelė).

I. Bendravimo barjerų priežastys Neverbalinės kalbos trūkumai. Tyrime Šeimyninė dalyvavę asmenys išsakė, jog specialistų neversituacija balinėje kalboje jiems svarbūs: akių kontaktas, Gyvena šypsena, maloni veido išraiška. „Manau, kas viena būtų tikrai teigiama specialistams, tai kad jie Gyvena daugiau šypsotųsi, bet kokį niurzglį priverstų vienas šypsotis (šypsosi)“ . „Gydytojai neskiria Gyvena dėmesio kiek norėtųsi, per daug įnikę į dokuvienas mentų pildymus, kartais akių kontakto nepalaiGyvena ko pastebiu, kad šitie specialistai sukanda šeimoje dantis ir kilsteli lūpos kampą, matosi ir iš veiGyvena do išraiškų toks nepasitenkinimas kai paprašai šeimoje kažką pakartoti arba paprašai padaryti papilGyvena domą darbą, kuris jiems nepriklauso” . viena Neigiamų emocijų raiška. Trylika (iš sepGyvena tyniolikos) pastebėjo tolerancijos ir kantrybės šeimoje stoką, kuri dažniausiai pasireiškia tono pakėliGyvena šeimoje mu. Šie pavyzdžiai daugumoje atspindi gydytoGyvena jų ir slaugytojų neigiamų emocijų raišką, benviena draujant su pagyvenusiais ir senais žmonėmis. Gyvena „Buvo gerokai pakeltas tonas norėjau šeimoje Gyvena gauti daugiau informacijos, o jie man mat nieko šeimoje nenori sakyt, liepia eit pas daktarus, o jų nėra. Gyvena Klausiu dar kartą, o sesutės ant manęs dar garšeimoje Gyvena siau...„ . šeimoje „Aš paklausiau nuo ko šie vaistai yra, tai Gyvena tik kažką sumurmėjo nepatenkintu balsu ir nuviena ėjo suleidus vaistus taip greitai, kad net sugėlė Gyvena šeimoje sėdinę. Po kiek laiko nuėjau pats į procedūrinį ir paklausiau dar kartą, tai kai užriko - „juk sakiau, kad turi klaust gydytojo“. Pasijutau labai Gyvena šeimoje nemaloniai. Elgėsi labai nepagarbiai. O visi Gyvena žiūrėjo išplėtę akis. Kaip šlapiu skuduru per šeimoje veidą“ . „Buvau labai aprėkta gydytojos, savo vaiko akivaizdoje per konsultaciją. Nesupratau kaip dažnai vartoti vaistus, tai ji baisiausiai pasiuto, aš įsižeidžiau, kad mane gydantis gydytojas gali šitaip sau leisti . „Tačiau vat mane labai kadaise supykdė sesutė, atėjusi durti į veną. Dūrė gal 5 kartus ir nepataikė, o juk aš nenorėjau būti tiek kartų badoma veltui, tai paprašiau kad atsiųstų kitą sesutę. Oi patikėkit, kokių tik išsireiškimų neišgirdau ant manęs. Tfu tokius žmones... Taip supykdė, kad net aš pradėjau rėkti ant jos atgal” . „Kartą atėjęs prie gydytojo kabineto norėjau atsisėsti. Kaip matosi, mano užpakalis tikrai nėra siauras, tai sėsdamasis netyčia šiek tiek kliudžiau ant gretimos kėdės sėdintį ir kažko laukiantį kineziterapeutą. Jau būtumėt mačiusi kaip jis pašoko nuo tos kėdės, taip užrėkė ant manęs: ar

9 nematai kur subinę dedi? (balso tembras supiktėjo). Aišku, atsiprašiau, bet jis tik apsisuko ir visą likusį laiką stovėjo kitame kėdžių gale. Jausmas tikrai buvo ne pats maloniausias. Aš atsiprašiau, tai ar reikėjo ir toliau taip rodyti savo nepasitenkinimą?“. Gebėjimo išklausyti įgūdžių stoka. Patirčių analizė padėjo atskleisti situacijas, kuomet ypač medicinos personalas, neatsižvelgdamas į pacientų individualius poreikius, netinkamai bendrauja. Viena iš tokių situacijų – dėmesio nekreipimas į pacientą, kuomet jis pateikia savo nusiskundimus: „Esu užfiksavus savo šeimos gydytojo tokią keistą išraišką. Kažkaip pasijutau labai blogai vieną dieną, „užsivedė“ vienas šonas skaudėti, tai užsiregistravau ir nuėjau, tai gydytojo sesutė mane pakvietė užeiti, atsisėdau ant kėdės ir pradėjau pasakoti savo nusiskundimus, o gydytojas toliau sau su sesute šneka ir toks vaizdas, kad manęs nei nemato. Nustojau pasakoti ir tiesiog paklausiau: ar jūs girdėjote, ką aš jums sakiau? Tai kai atsisuko, kai pasižiūrėjo į mane su tokia pašaipia šypsena. Tai man tą pačią sekundę norėjosi atsikelti ir išeiti. Žodžiu pasikalbėjau „su sienomis“, joms papasakojau savo nusiskundimus“ .

sveikatos. Toks jausmas, kad mane iškart nustumia šonan ir nesvarbu, ką aš sakau ar kuo skundžiuosi, jiems tai įprasta. Bet kas keisčiausia, kad pati po to pradedi galvoti, jog gal taip turi būti ir gal tikrai aš tokia sena, kad man neverta tikėtis kokio nors pagerėjimo“ . „Tokių yra ypač tarp besimokančių jaunų būsimų specialistų, „senas tai jau miręs“. Į jį kaip ir nebūtina kreipti per daug dėmesio, vis vien greit mirs” . „Nėra paslaptis, kad gyvename visuomenėje, kur įsišaknijo požiūris į mus, tarsi jeigu esi senas, tai būk savo vietoje ir užleisk vietą jaunesniems, nes tau vis tiek tuoj pabaiga ateis. Savotiškai tai jaučiasi ir iš medikų pusės. Nes kodėl reikia gydyti seną, jeigu galima gydyti jauną, kuriam gydymas padės labiau (kalba nuleidęs akis ir nusivylęs)“ . Ši nuostata beveik neatsispindi bendravimo patirtyje su socialinių bei reabilitacijos paslaugų teikėjais.

Tiesiogiai nepatirtas, bet vyraujantis visuomenėje požiūris į žmogaus individualumą. „Jeigu būčiau juodaodis, budistas ir dar benamis, tai manau tikrai pasijaustų nepagarba ar kitoks požiūris, tačiau dabar tikrai to nėra. Nors tikrai būčiau nieko prieš būti kokiu jaunikaičiu su milijonais sąskaitoje, oi kiek pagarbos ir ne vien tik jos gauII. Socialinės nelygybės raiška čiau (juokias)“ Neigiama specialistų ir studentų nuostata į vyresnio „Kadangi esu normalių pažiūrų (juokiasi), tai manęs amžiaus asmenis. Tematinė analizė parodė, kad pasitaiko neišskyrė, kaip baltos varnos. Rūpinosi kaip ir kitais, žoatvejų, kuomet vyresnio amžiaus asmenys jaučia, kad jų džiu - lygios teisės“ . amžius menkina galimybes gauti gydytojų ir slaugytojų „Pagarbą aš asmeniškasi jaučiu visada, nes esu tikrai sveikatos priežiūros paslaugas. Šias situacijas patyrė kas rimto sudėjimo ir veido žmogus, tai vien dėl to gal nebūna trečias apklausoje dalyvavęs asmuo. taip kad negerbtų. Nes pas mus tokia jau visuomenė, apie „Kadangi dar turiu stuburo problemą, tai nuolat susi- viską sprendžia iš išorės arba pinigų kiekio“ . laukiu, nėr ko norėt mano amžiuje, kad tikėčiausi puikios „Jau dėl lytiškumo tikrai abejoju, kad kas keičiasi, tačiau jau neretas tarp mūsų yra tam 2 lentelė. Didžiųjų ir mažųjų temų struktūra tikro požiūrio į kitą rasę, todėl ne Temos visi tai moka užslėpti, medicinos Didžioji tema 1 Bendravimo barjerų priežastys specialistų veikloje pusėje taip pat. Tai kaip specialisMažoji tema 1.1 Neverbalinio bendravimo trūkumai (2 dalyviai) Mažoji tema 1.2 Neigiamų emocijų raiška (13 dalyvių) to darbas gal lieka toks pat, tačiau Mažoji tema 1.3 Gebėjimo išklausyti įgūdžių stoka (6 dalyviai) bendravimas ar požiūris tikrai yra Didžioji tema 2 Socialinės nelygybės raiška Mažoji tema 2.1 Neigiama specialistų ir studentų nuostata į vyresnio amžiaus asmenis (5 dalyviai) kitoks. O socialinė padėtis kaip Mažoji tema 2.2 Tiesiogiai nepatirtas, bet vyraujantis visuomenėje požiūris į žmogaus individualumą (5 dalyviai) jau minėjau svarbi, nes kuo geMažoji tema 2.3 Palankumo siekimas atsilyginant dovanomis specialistams (9 dalyviai) Didžioji tema 3 Mokymo ir informavimo trūkumai resnė tavo padėtis, tuo geresnės Mažoji tema 3.1 Individualios prieigos trūkumas (5 dalyviai) pažintys ir tuo turtingesnis esi, tuo Mažoji tema 3.2 Specifinių medicininių terminų vartojimas (5 dalyviai) Mažoji tema 3.3 Nepakankamos informacijos suteikimas (5 dalyviai) daugiau gali duoti“ . Didžioji tema 4 Išorinės prielaidos sveikimui Palankumo siekimas, atsilyMažoji tema 4.1 Šiltas kontakto užmezgimas ir pokalbis (5 dalyviai) Mažoji tema 4.2 Socialinės lygybės principų laikymasis (8 dalyvių) ginant dovanomis specialistams. Mažoji tema 4.3 Stiprus palaikymas ir pagarba žmogui (10 dalyvių) Socialinė nelygybė - šiame straipsDidžioji tema 5 Vidinės prielaidos sveikimui Mažoji tema 5.1. Pacientų geranoriškumas ir teigiamas požiūris į priežiūrą (6 dalyviai) nyje apibrėžiama kaip papildomas Mažoji tema 5.2 Pacientų savarankiškumas kasdieniniame gyvenime ir artimųjų parama (9 dalyviai) pacientų atsilyginimas specialisMažoji tema 5.3 Pasitikėjimas personalu (4 dalyviai) Didžioji tema 6 Profesionalų paveikslų vizija tams, o tai reikštų jog vieni jaučiaMažoji tema 6.1 Nediferencijuota specialistų veikla orientuota į žmogiškumą ir kompetentingumą (12 dalyvių) si gavę geresnes paslaugas nei kiti. Mažoji tema 6.2 Diferencijuota specialistų veikla orientuota į konkrečias funkcijas (9 dalyviai)

10 „Dauguma jau tiek išlepę, kad be kyšio pirštą vargiai pajudins. Tas nėra gerai, nes jeigu padedi žmogui vien dėl pinigų, tu negali jam padėti pakankamai, nes kur nėra nuoširdumo darbui, tai darbas nebus atliktas puikiai. Buvo kelios situacijos, kai gydytojai stipriai taip tariant „paaštrino“ mano situaciją kalbėdami, bet akivaizdu, jog viskas buvo vien tam, kad gautų pinigą į ranką. Tačiau aš niekada nekreipiau į tai dėmesio ir iš principo jokio kyšio nedaviau ir neduosiu. Jie privalo atlikti savo darbą ir viskas. O va seselės neretai ir paguodžia, ir nuramina ar bando paguosti, kad viskas bus gerai, jeigu mato kad bijai. Jos kažkaip savo gerumu bando „padėką“ užsidirbti” . „Gal man nedėrėtų taip sakyti, tačiau gydytojai tikri kyšininkai, slaugės irgi... (nutyla kelioms sekundėms. O su tais kinezitrapeutais ar ergoterapeutais man teko susidurti labai nedaug, tačiau iš jų pusės jaučiasi žmogiškesnis požiūris, daugiau nuoširdumo ar elementaraus žmogiškumo, ar kantrybės, kurios su tokiais seniais kaip mes tikrai reikia” . „Šeimos gydytojui nešame ar kavos su šokoladu, ar skanesnio ir prabangesnio gėrimo, kartais gėlių. O va tokiam kaip vadinu „pereinamam gydytojui“ jau stengiamės papildyti jo piniginę popieriukais“ . Tačiau šie tyrime dalyvavusių pacientų samprotavimai iki galo gali būti neobjektyvūs, kadangi visuomenėje vyraujančios nuomonės apie papildomą atsilyginimą medikams rodo nebūtinai patirtį, bet ir požiūrį į šį fenomeną. III. Mokymo ir informavimo stoka Individualios prieigos trūkumas. Pacientų mokymas – viena iš svarbiausių kokybiško gydymo, slaugos, reabilitacijos dedamųjų. Tačiau tyrime dalyvavusių pagyvenusių ir senų žmonių nuomone, ši veikla nėra kol kas tinkamai realizuojama, kadangi trūksta individualaus požiūrio. Vyresnio amžiaus asmenų nuomone, informacija turėtų būti suteikiama, atsižvelgiant į pacientų individualius poreikius: a) nusiskundimus ir fizinę sveikatą; b) su amžiumi lėtėjančią reakciją, mažėjantį gebėjimą įsiminti, sunkėjantį regimąjį ir erdvinį suvokimą. „Liepia man daryti mankštą, kuo aš daugiau darau, tuo man labiau skauda. Ir aš per pusę metų įsitikinau, kad kineziterapeutai ir kiti specialistai, kurie rekomenduoja mankštintis, yra neteisūs. Kai aš darau mankštą - man daug sunkiau judėti, o kai aš darau tik tai, ką pati atsirenku, aš jaučiuosi tada daug geriau“ . „Lengviau viską suprasti kai parodo vizualiai, tada geriau įsidėmiu, pavyzdžiui, kai parodo pratimus naujus ne visada suprantu, kas ten bus daroma, o dažniausiai viskas bent man yra per greitai susakoma rekomendacijas visada aiškiai paaiškina, man jų per daug

ir nesusako, tada lengviau atsiminti galiu, vis kažką naujo prideda, arba dar užrašo ant lapukų ką man daryti . Gal galėtų būti informacijos suteikimas ne toks mechaniškas, nes būna, kad neįsigilina į mano problemas” . „Vėl pradėsiu nuo gydytojų ir slaugių, nes jie išties paskui pamiršta savo darbo svarbą ir pradeda dirbti mechaniškai be jausmų. Tai tikrai nėra gerai, net labai negerai tai toks jausmas, kad jie dirba kaip garvežiai be sustojimo ir emocijų, vos keli pagrindiniai klausimai, kažką parašo, lapelis į rankas ir jau kviečiasi kitą žmogų. Išties nemalonus jausmas (pagalvoja). Slaugutės kai kurios būna išties malonios ir simpatiškos, viską pasako ir padeda ko reikia, o kitos net vaistus į užpakalį suleidžia taip, lyg su plaktuku per vinį daužytų. Bene iš visų sulauksi to - bendravimo. Ai taip, kinezitrapeutai su ergoterapeutais. Jie atrodo, kad bendrauja daugiau kaip lygus su lygiu, o ne kaip viršesnis specialistas” . Kitais atvejais matyti, kad gydytojai savo pacientų sveikimo ateitį prognozuoja „šabloniškai“, nemanydami, kad kiekvienas žmogus ir jo pasveikimo prognozė individuali. Pasitaikė du respondentai, kurie tai patyrė anksčiau savo gyvenime ir šita įgyta patirtis „gyva“ ir iki šių dienų. „Baugina, tai tiesiog, kai atsiduriu onkologiniam. Tai ten jau gražiai neklausia, sako viską tiesiai ir be jokių aplinkui. Bus tik blogiau, jei nedarysi taip ar anaip. Žinoma baimės būna labai daug, bet tuo metu viską bandai galvoje susidėlioti, o grįžus viską apgalvoti. Tada ir mąstai kaip čia save pozityviau nuteikti. Iš kitos pusės, taip ir turėtų būti, reikia, kad specialistai viską sakytų kaip yra ir kaip gali būti, nes po to žmogus gali ne taip įsivaizduoti, gali ne taip įvertinti savo ligą ir į ją ranka numoti“ . „Kaip anksčiau minėjau, ligoninėje mano daktaras mane išgąsdino, kad tikriausiai turėsiu gulėti lovoje visą likusį savo gyvenimą. Norėčiau, kad jis dabar mane pamatytų. Tikriausiai dabar jis išsižiotų mane pamatęs (juokiasi)” . Taigi, aiškiai galima matyti, kad pagyvenusiems ir seniems asmenims labai svarbu informaciją pateikti individualizuojant, integruojant papildomus mokymo metodus bei bendravimo strategijas. Specifinių medicininių terminų vartojimas. Faktą, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti efektyviam pacientų mokymui rodo ir kiti pavyzdžiai. Sveikatos priežiūros specialistai (ypač gydytojai) per dažnai vartoja pagyvenusiems ir seniems žmonėms sunkiai suprantamus terminus, kas tik apsunkina priimamos informacijos suprantamumą. Kita galima neigiama pasekmė – bendravimo metu kils dar didesnė įtampa dėl girdimų žodžių nesuprantamumo, nepilnai bus priimta reikalinga informacija. „Kartais reikia paklausti, ką reiškia vienas ar kitas medicininis terminas, nes eiliniam žmogui yra tikrai ne-

11 suprantama, bet aš šitą dalyką greitai ir padarau. Taip, ypač kai komentuoja tyrimų atsakymus arba echoskopijų. Na skaito, skaito lyg aš supraščiau, lotyniškai pasako, o tada reikia perklausti, kad paaiškintų. Vat šito supratimo pas juos trūksta. Socialiniai darbuotojai kalba suprantama kalba, jų toks darbas, bendrauja su įvairiais žmonėmis, moka suprantamai paklausti“ . „Kaip ir minėjau anksčiau vieni specialistai rūpinasi žmonėmis, kiti nelabai. Vieni išaiškina suprantamai, o kiti - medicininiais, tik jiems žinomais terminais. Kodėl kai kuriems specialistams taip sudėtinga pasakyti paprastesniais žodžiais ” . „Man aišku kai pasako kaimiškai, tada suprantu. Jie pasako kaip daktariškai, o man reikia klaust tada” . Nepakankamos informacijos suteikimas. Tyrime dalyvavę pagyvenę ir seni asmenys pastebi, kad informacijos, susijusios su jų sveikata, yra pateikiama nepakankamai. Devyni iš septyniolikos asmenų pageidautų jos daugiau. „Kai gulėjau ligoninėje po skrandžio operacijos, man niekas nesakė, kad po operacijos valgyt ir gert negalėsiu kažkiek laiko, atnešė ryte pusryčius, dar paklausiau sesutės ar valgyt galiu, ji sakė, kad greičiausiai galit, o žinai, kaip buvau išalkęs po tiek laiko, pradėjau gert arbatą ir pamatė daktaras, kai pradėjo ant manęs šaukt, pribėgo prie manęs, tik palenkė į priekį ir sakė spjaut viską. O kiek man buvo strioko tuo metu. Nu ir taip įvyko dėl sesutės neapdairumo, nepasiklausė ji, tada baisu kažko ir klausti jos. Seselės kartais neišklauso, per mažai suteikia informacijos apie vaistų vartojimą ir apie atliekamas procedūras” . „Jeigu nuoširdžiai, tai man išties labai trūksta platesnės informacijos ir iš sesučių, ir iš daktarų. Kineziterapeutai dar paaiškina pagrindus pakankamai gerai, ergoterapeutai su socialiniais darbuotojais irgi, nes kitaip negalėtų atlikti savo darbo. Jau procedūrų paaiškinimo tikriausiai niekada nesulaukiau, nes tik ją atlieka ir viskas, o kas ir kam ir kodėl nežinau niekada. O rekomendacijos tai tik pasakomos ir viskas, o kodėl taip, retai kada pasakoma plačiau, kai iš tiesų norisi žinoti apie savo sveikatą daugiau” . „Kai atlieka procedūrą, tau apie ją nelabai išsamiai papasakoja, o ką tu žmogau žinai kaip ten kas. Jei padarai ką ne taip kaip pasako, tai neturi kantrybės pakartot, pradeda rėkti (suraukė antakius pašnekovas) . „Norėčiau platesnės specialistų informacijos. Apie vaistus kokius, ar apie ką. Dabar paprastai yra gydytojai, kuriems reikia pasakyti, kokių vaistų reikia ir kaip jie veikia. Pagal mane ne pacientas turi klausti gydytojo apie vaistus ar jo prašyti ko reikia, o gydytojas turi žinoti, kokių vaistų man reikia ir teikti platesnę informaciją, o ne tik receptą numesti ir pasakyti kiek kartų per dieną išgerti tablečių” .

Išryškėjo tam tikri skirtingų profesijų skirtumai – kineziterapeutai, ergoterapeutai bei socialiniai darbuotojai išsamiau pateikia informaciją nei gydytojai ar slaugytojai. IV. Išorinės sveikimo prielaidos Visi tyrime dalyvavę vyresnio amžiaus asmenys pažymėjo ir teigiamas bendravimo su sveikatos ir socialinės priežiūros specialistais patirtis. Šios patirtys atspindi sėkmingą bendravimą, kuris pasireiškia šilto ir individualaus kontakto užmezgimu bei pokalbiu, socialinės lygybės principų laikymusi. Šiltas kontakto užmezgimas ir pokalbis. „Jie kalba visada maloniai, sakyčiau neutraliai reaguoja į atėjimą, pradeda nuo klausimo su kokia problema atėjau, arba ko tikiuosi iš apsilankymo, tada paklausia kaip sekasi ir kas neduoda ramybės. Gal tik su ergoterapeutu bendravimo pradžia prasideda rankos paspaudimu, kažkaip visai kitaip nuteikia toks pasisveikinimas, jautiesi saugiai ir kaip savas” . „Puikia nuotaika, savo šiluma kitam žmogui. Nieko nėra maloniau, kai sutinki specialistą, o jis šypsosi, stengiasi tau padėti, o ne dejuoja ir stengiasi greičiau „praspirti“ atsiprašant” . „Visuomet šypsosi, bent kol įžengiu į kabinetą, pasisveikina, pasiūlo prisėsti. Pokalbis prasideda nuo „laba diena“, o po to einame iškart prie mano problemų” . Socialinės lygybės principų laikymasis. Tiriamųjų patirtis parodė, kad sveikatos ir socialinės priežiūros specialistai, bendraudami su vyresnio amžiaus žmonėmis, nediskriminuoja jų pagal socialinę, finansinę padėtį, neišskiria jų lyties, rasės ar tautybės. Segregacijos ir diskriminacijos nebuvimą atspindi šie pavyzdžiai. „Neteko pajusti, kad esu dėl vienos ar kitos priežasties diskriminuojamas . „Lyties diskriminacijos pas mus kaip ir nebėra, mano kultūra kaip ir daugumos, o socialinė padėtis nei bloga, nei labai gera, tai vargiai kur būtų galima manęs negerbti ar labai gerbti” . „Su šitu nesusidūriau, nes specialistai nežiūri į mano finansinę padėtį, į jokias pirmenybes. Mane laiko paprastu žmogumi ir tikrai neparodo ar kitaip bendrauja nei su kitais žmonėmis, bent aš to nepastebėjau. Esu lygiavertė pacientė ir visada gaunu, ko noriu” . „Greičiau aš pats jį pabrėžiu, nei gydytojai ar socialinė darbuotoja. Iš jų taip neišgirsi, kad sakytų. Pats nuteikiu save, kad aš senas, jau man taip turi būti. Jie palinksi galva arba kai pasakė sesutė pamenu: „kur jau, dar gyvent ir gyvent tau“ Nejaučiu nepagarbos ir dėl šių savybių. Niekas neklausia koks mano tikėjimas, ar kuo mano sūnūs užsiima” .

12 „Dedu ranką prie širdies, bet tokio jausmo nepatyriau. Bet tai suprantama, nes mano nuomone, jie jau pripratę prie mūsų, senių” . Tik vienas asmuo išsakė savo pastebėjimus dėl gydytojos, kuri šiek tiek palankiau žiūri į vyrus nei į moteris: “Išties yra viena gydytoja, kuri labai myli vyrus. Jau taip maloniai su jais elgiasi. Nu bet tik ateis pas ją moteris, tai jos elgesys pasidaro toks, kad apima jausmas, jog geriau nereikėjo pas ją ateiti” . Stiprus palaikymas ir pagarba žmogui. Devyni asmenys pateikdami bendravimo patirtis su sveikatos priežiūros ir socialinio darbo specialistais pažymėjo, jog jie jaučia stiprų palaikymą ir pagarbą. „Užmezga nuoširdų pokalbį. Paklausinėja ne tik apie ligą, bet ir apie gyvenimą. Atėjus į kabinetą, pasitinka su šypsena, maloniai nuteikia iš karto. Būna, kad bendravimas prasideda pakvietimu į kabinetą. Kineziterapeutai kreipiasi vardu, nes dažnai eiti reikia pas juos, mane jau pažįsta. Kiti specialistai pagarbiai kreipiasi, sako tiesiog „Jūs” . „Elgiasi pagarbiai tai beveik visada, parodo tiek kartų, kol pradedu suprasi, užrašo ant lapukų kur nueiti, ką padaryti, ką nusipirkti, jeigu nerandu kur reikia nueiti, tai personalas nuveda ir parodo arba bent jau pasako kur eiti ir ko klausti O, buvo labai daug kartų, palaiko visi, sako: „laikinai paremontuosim, kuriam laikui“ (juokiasi). Kineziterapeutai nuolat šitaip sako, dar ir gydytojas mėgsta taip pasakyti. Jei mato, kad kažkas negerai, visada pasako, kad bus geriau, tai kažkiek ramina. Socialiniai darbuotojai visada sako, kad viskas bus gerai” . „Oi, visada palaiko, padrąsina, nuramina, visada tik į gerąją pusę. Dažniausiai taip sako, kai iškyla trumpalaikės problemos ar kai sustreikuoja mano organizmas. Sako, kad viskas bus gerai, praeis, vėliau tik juoksies. Niekada nebuvo, kad mane baugintų, niekada“ . „Niekada negąsdino ir nesakė, kad bus blogai. Mes ir vieni kitiems linkim ko geriausio, patys sakom, kad čia juokai, viskas gerai bus. Tą patį girdėjau ir iš ergoterapeutų, seselių, gydytojų. Net kai koją susilaužiau, atsimenu, klausiau, kada sugis, ar neužpūliuos, tik patikino, kad gerai bus, kad rami būčiau ir užsiimčiau kitais reikalais (juokiasi)” . „...ėjau iš šeimos gydytojo jau iš ligoninės, kai staiga pasidarė sunku kvėpuoti, suspaudė begalinis skausmas galvą, tada ji apsvaigo ir kritau. Prie manęs prišoko tikriausiai visas personalas koks tik buvo tame koridoriuje, pradėjo kviesti kitus, klojo man savo rūbus ir visa kita. Tačiau tai nėra esmė. Kas keisčiausia, kad kai mane paguldė, atėjo beveik visi ten buvę darbuotojai aplankyti ir pažiūrėti kaip aš. Jaučiausi pamalonintas ir tikrai nepamiršiu to jausmo, nes tada išties pasijutau svarbus kaip pacientas“ .

V. Vidinės sveikimo prielaidos Savaime aišku, kad prielaidos efektyviam sveikimui turėtų būti ne tik išorinės, bet ir vidinės - priklausyti nuo pačio paciento. Pacientų geranoriškumas ir teigiamas požiūris į priežiūrą. Nors ir nedaug (penki tiriamieji) paminėjo ir jų pačių teigiamą požiūrį į specialistus. „Neteko įsivelti į konfliktus su specialistais, aš jų nemėgstu, tų konfliktų” . „Iš mano pusės - aš pagarbą jaučiu visiems gydytojams, visoms seselėms ir visiems kitiems specialistams, kurie mane gydė ir gydo, kad jie su manimi užsiima ir stengiasi pagerinti mano savijautą“ . „Mano manymu, gydytojai ir slaugės išties mūsų gelbėtojai, nes visgi gelbėja mus nuo mirties, ligų ar kitų negalavimų. Už tai juos tikrai gerbti reikia be galo. O va tokie kaip kineziterapeutai ar ergoterapeutai išties gerina mūsų gyvenimus, kurie senatvėje nėra lengvi, o dar kai kokia trauma atsitinka... . „Ai, dabar geresni. Oi, man daug geresni, vajezau. Labiau žiūri į savo darbą. Švelnios labai, jaunos Mano daktarė, rezidentė, tokia maloni, kūdutė, taip jinai į mane žiūrėjo, norėjo perkelt, nė 50 litų neėmė, nuraudo tik... ot žmogus, nė ant taloniuko nepasiėmė“ . „Jaučiu pagarbą senesniems gydytojams, pas kuriuos teko lankytis ankščiau. Irgi stengdavosi, gydydavo ir patarimų pažerdavo. Aš išvis norėčiau padėkot tiems, kurie manim užsiėmė. Nu o dabar viskas tobulėja... Esu patenkintas, visi stengiasi padėti“ . Pacientų savarankiškumas kasdieniniame gyvenime ir pagalba iš šeimos. Pacientų savarankiškumas, ar jam sumažėjus gaunama pagalba iš šeimos - svarbi sveikimo ir sveikatos palaikymo prielaida. Tiriamieji, kalbėdami apie savarankiškumą, nesijautė bejėgiai (daugelis savarankiškai apsitarnauja ir pajėgūs savimi pasirūpinti patys, kitiems padeda artimieji). Įdomu tai, kad labai retai sveikatos ir socialinės priežiūros specialistai buvo įvardijami kaip pagalbininkai, padedantys jaustis savarankiškais (jei to reikėjo). „Savo pinigus valdau pats, niekam nepatikiu šito reikalo, bet kita vertus, nėra jų tiek daug, greitai išsileidžia. Ryte atsikėlęs visada pagalvoju ką šiandien nuveikti. Būna, kad reikia į vieną įstaigą nuvažiuoti, į kitą, tai pas daktarėlius, paprašau kaimyno, tai nuveža. Bet irgi reikia planuoti, kad jis galėtų. Laisvalaikio kažkokio tai nėra per daugiausiai, pažiūriu televizorių, išeinu iki lauko, smulkūs darbeliai įvairūs“ . „Aš puikiai tvarkausi visą gyvenimą pati viena. Neturiu vaikų, vyro, tėvų. Gyvenu sau su katytėm keturiom ir man visko užtenka” . „Kol kas esu visiškai savarankiška ir tuo be galo džiau-

13 giuosi. Nereikia man nei šeimos, nei jokių sričių specialistų pagalbos. Žinoma, pati maišo bulvių į viršų neužsinešu, bet čia jau senatvės blogybės, per kurias nebėra tiek jėgos (juokiasi)” . „Sprendimus priimu savarankiškai, bet su jų įgyvendinimu yra šiek tiek sunkiau. Kiek galiu priimu aš. Aš apgalvoju, ką galėčiau šiandien nuveikti, o galutinį žodį taria žmona. Juk ji mano gyvenimo ramstis. Negaliu pats atsistot kada noriu, reikia pagalbos iš šalies, todėl esu priklausomas. Tuo pačiu riboju ir savo žmoną. Ji negali ilgam išvykti, negali kur nors nuvažiuot pailsėt, nes daugiau nėra kam mane prižiūrėt. Sunku ir apsipraust, tas pats tuštinimasis jau kelia didelių problemų” . „Joks specialistas niekuo nepadės, jeigu patys nebandysime eiti į priekį, o tik sėdėsime ir lauksime antros jaunystės. Mūsų amžiuje išties svarbus mūsų pačių požiūris ir užsispyrimas. Specialistai tik mūsų norų ir siekių pagalbininkai” . Pasitikėjimas personalu. Tik penki tyrime dalyvavę asmenys užsiminė, kad jie pasitiki specialistais ir, priimdami sprendimus, tariasi su jais, kas leidžia priimti jiems geriausią sprendimą. Tai iliustruoja žemiau pateikti pavyzdžiai. „Sprendimus priimu savarankiškai, bet kai lankausi pas gydytoją, kineziterapeutą ar ergoterapeutą, tai jie man duoda įvairių patarimų. Aš atsirenku, kuriais pasinaudoti, o kuriais ne, visgi jie daktarai, išmano savo darbą, tai tenka klausyti, ką jie pasako, bet visuomet apmąstau, ar man tai gali padėti ir kokios naudos aš gausiu ir ar pajėgsiu pats padaryti”. „Gydytojai kažkiek įtakoja tą sprendimą, pasako ir minusus, ir pliusus, o tada jau žmogau, pats galvoki kas tau geriau. Seselės mažai įtakoja, bet kažkiek kartais lemia tą, jau galutinį apsisprendimą. Socialinis darbuotojas pažeria patarimų, na bet man sunku, jeigu reikia rinktis iš kelių variantų” . „Visi išvardinti sveikatos specialistai man pasako kaip geriau man ką daryti. Aš jais pasikliaunu, dar nenusivyliau. Būna, kad laikraštyje perskaičius naudingą informaciją, bandau sau pritaikyti, kartais ir gydytojo paklausiu, ar man verta tai bandyti” . VI. Profesionalų paveikslo vizija Pagyvenę ir seni asmenys, sukaupę didelę bendravimo patirtį su sveikatos priežiūros specialistais, pateikė įdomias ir prasmingas mintis, kokie šie specialistai turėtų būti ateityje, ko iš jų tikisi. Tik nedidelė dalis iš jų tikrovėje buvo susitikę su socialiniais darbuotojais, reabilitacijos specialistais, todėl dauguma pasiūlymų yra adresuoti gydytojams ir bendrosios praktikos slaugytojams.

Nediferencijuota specialistų veikla orientuota į žmogiškumą ir kompetentingumą. Apklausoje dalyvavę vyresnio amžiaus asmenys visus sveikatos ir socialinės priežiūros specialistus norėtų matyti kaip specialistus, dirbančius ne tik kompetentingai, bet savo darbe jie turėtų laikytis ir humanizmo principų: „Su tokiais kaip aš ir ne tik kaip aš turi dirbti profesionalūs specialistai. Manau reikėtų labiau studentus sutelkti į bendravimo aspektus su pacientais. Dar manau reikėtų, kad studentai gautų kuo daugiau praktinių užsiėmimų“ . „Kantrybė yra dorybė – tai mano gyvenimo posakis. Juk medikams reikia dirbti su įvairaus charakterio žmogėnais, tai tikrai būsimas medikas turi būti kantrus, norintis padėti ir neužsibrėžiantis ribų, kuriose visada sėdėtų” . „Nenorėčiau, kad su mano gydymu būtų susijęs žmogus, kuris ką tik pakilęs nuo knygų ir nėra gyvai susidūręs su pacientais ir gydymu be tikro specialisto priežiūros. Dėmesio galėtų skirti daugiau, o ne varyti kaip kombainai gamindami batus. Žinoma jog tai turi būti nuoširdus, paslaugus, išmanantis savo darbą ir kantrus žmogus, nes jam nelengva su žmonėmis, su kuriais jiems tenka dirbti (šypsosi)” . „Būsimų specialistų charakterio bruožai turėtų būti: rūpestingas, darbštus, pareigingas, atsakingas, bendraujantis ir draugiškas. Elgesys turėtų būti nukreiptas žmogaus sveikatai stiprinti” . „Toliau taip rūpintis visais, mandagumo, išmonės, nuoširdumo, atkaklumo, nuoseklumo, logiškumo, ypač punktualumo, tikrai vėlavimas viską labai apsunkina” . „Profesionalumas ateis kartu su įgūdžiais daug laiko treniruojantis, būti lankščiam įvairiose situacijose, greitai priimti sprendimus, jausti pagarbą ir atsakomybę žmogui. Sugebėti klausytis, tai irgi viena iš svarbesnių savybių. Žinoma, turi norėti mokintis, turi domėtis naujovėmis ir žmonių poreikiais, atitinkamai elgtis ir nerodyti savo emocijų darbo metu” . Diferencijuota specialistų veikla orientuota į konkrečias funkcijas. Pabandžius išskirti tyrime dalyvavusių pagyvenusių ir senų asmenų nuomonę apie būsimus specialistus, paaiškėjo, kad jie didžiąja dalimi kalbėdami apie kiekvieną profesiją mini žmogiškąsias savybes. Žmogiškumas sveikatos ir socialinės priežiūros specialistų veikloje užima pirmąją poziciją vyresnio amžiaus žmonių vertinimuose. Tyrime dalyvavę asmenys tokias savybes kaip rūpestingumas, atlaidumas, kantrybė, išklausymas, pagarba žmogui, savitvarda mini svarbiomis ir neatsiejamomis specialistų veikloje. „Ką man teko pastebėti ligoninėje, kad daugelis gydy-

14 tojų giriasi, kiek pacientų pagydė ar kokiomis ligomis jie sirgo. Manau, kad turėtų rūpėti pats žmogus, o ne tik gydymo procesas. Iš slaugytojų tikiuosi rūpestingumo. Tai pat, kad slaugytojos padės man, kai aš pasijausiu blogai, ar prireiks kitos pagalbos. Iš kineziterapeutų tikiuosi įvairesnių ir įdomių mankštų (nusijuokia). Socialiniai darbuotojai turi būti malonūs, išklausantys ir padedantys socialiniais klausimais” . „Socialinis darbuotojas mano akimis gerbiamas turi būti dėl išskirtinės, kitaip pasakius netradicinės pagalbos patiems negalintiems susitvarkyti elementariausių ir gyvenimiškų, bet svarbių reikalų“ . „Gydytojams ir dabar nieko netrūksta. Man jie yra idealūs, niekas nepyksta, visi tolerantiški, žmogiški, nuoširdūs, atsižvelgia į žmonių nusiskundimus - tikri šaunuoliai. Sesutėms - toliau padėti žmonėms, būti pagarbioms, malonioms, bendraujančioms, suteikti informacijos tiek, kiek yra suteikiama dabar. Socialinės priežiūros darbuotojas galėtų išlikti toks pat paslaugus, dedantis daug pastangų į žmonių bėdas, siekiant jas išspręsti, neabejingas, nuoširdus” . „Ergoterapeutas? Žinokit išties mažai teko susidurti su šia specialybe, tačiau būčiau bent 50 metų jaunesnis, be abejonės tai studijuočiau. Nes tai ne vien kad puiki ir plati specialybė, bet ir išskirtina tuo, kad bet koks žmogus jos net nepadirbtų. Tai ne mechanizuotas darbas, o su nemaža dalele kūrybos, noro padėti ir optimizmo. Nes neįsivaizduoju tokio specialisto – pesimisto. Jeigu žmogus dirba šį darbą – iš karto matosi pagarba ir meilė žmonėms, tas mokėjimas bendrauti ir gebėjimas prieiti prie kiekvieno ir tarsi kiekvienas ergoterapeutas savo vidumi tiesiog rėktų frazę: (maloniai nusišypso ir švelniu tonu taria) jeigu jums reikia manęs – aš jums padėsiu. Jeigu nežinosiu kaip – sugalvosiu, bet vis tiek padėsiu“ . „Svajonių gydytojas ir seselė turi būti lankstūs įvairiose situacijose, atsidavę darbui, atidūs, išklausantys, viską išsiaiškinantys, kantrūs ir bendraujantys. Tai galioja ir kineziterapeutui. Svajonių socialinis darbuotojas - komunikabilus, šilta asmenybė, rūpestingas, malonus, išklausantis, sugebantis padėti, jeigu reikalinga kokia pagalba” . „Tarkim tokie kaip šeimos gydytojai – būna „lankstesni“. Ta prasme labiau moka prisitaikyti prie žmogaus, jo bėdų ir poreikių. Nes vis tiek juk jam teks bendrauti su savo pacientais ilgą laiką, todėl kiek esu kalbėjęs su šeimos gydytojais, jie nenori įtampos, nes visgi supranta, kad jeigu tu jau esi šeimos gydytojas, pas tave, susirgęs žmogus, dažniausia kreipiasi į patį pirmąjį, nes visgi tu esi jo kitaip tariant asmeninis gydytojas, kuris turi žinoti viską ir neretais atvejais šeimos gydytoju labiausiai ir pasitikima. Tačiau jeigu kalbėtume apie tokius gydytojus kaip kad vaikšto tie-

siog po ligoninę ir konsultuoja po operacijų kokių ar ligų, tai jie labiau susikoncentravę į savo darbo atlikimą, nei į santykį su žmogumi. Jam svarbiau pati problema bei jos gydymas, nei pats žmogus“ . Išvados 1. Sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų kokybę lemia organizaciniai, finansiniai resursai, ne mažiau svarbūs išlieka tarpasmeniniai faktoriai. Sveikatos ir socialinės priežiūros specialistai turi išmanyti bendravimo raišką ir žinoti, kaip geriausia elgtis su pagyvenusio amžiaus ir senais pacientais. Tačiau kaip rodo vakarų šalių tyrimų rezultatai, ne visuomet praktikoje yra diegiama į paciento poreikius orientuota slauga, priežiūra bei gydymas. Viena pagrindinė priežastis – specifinių žinių apie senėjimo procesus, bendravimo su senais žmonėmis trūkumas. Norint spręsti pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas, labai svarbus holistinis požiūris į šių asmenų fizinius, psichosocialinius poreikius. 2. Tyrime dalyvavę pagyvenę ir seni žmonės pokalbyje akcentavo tiek teigiamus, tiek neigiamus specialistų bendravimo bruožus ir pateikė tiek sėkmingo, tiek neefektyvaus bendravimo patirtis. Asmenys išsakė, jog specialistų neverbalinėje kalboje jiems svarbūs: akių kontaktas, šypsena, maloni veido išraiška. Neigiama tai, kad pastebėjo tolerancijos ir kantrybės stoką, kuri dažniausiai pasireiškia tono pakėlimu. Šie pavyzdžiai daugumoje atspindi gydytojų ir slaugytojų neigiamų emocijų raišką. 3. Pasitaikė atvejų, kuomet vyresnio amžiaus asmenys jautė, kad jų amžius menkina galimybes gauti gydytojų ir slaugytojų sveikatos priežiūros paslaugas. Palankumo siekimą, atsilyginant dovanomis specialistams, taip pat galima priskirti prie socialinės nelygybės raiškos. Sveikatos priežiūros specialistai (ypač gydytojai) per dažnai vartoja pagyvenusiems ir seniems žmonėms sunkiai suprantamus terminus, kas tik apsunkina priimamos informacijos suprantamumą. Taip pat buvo pastebėta, kad informacijos, susijusios su jų sveikata, yra pateikiama nepakankamai. 4. Visi tyrime dalyvavę vyresnio amžiaus asmenys pažymėjo ir teigiamas bendravimo su sveikatos ir socialinės priežiūros specialistais patirtis. Šios patirtys atspindi sėkmingą bendravimą, kuris pasireiškia šilto ir individualaus kontakto užmezgimu bei pokalbiu, socialinės lygybės principų laikymusi. 5. Prielaidos efektyviam sveikimui turėtų būti ne tik išorinės, bet ir vidinės - priklausyti nuo pačio paciento: pacientų geranoriškumas ir teigiamas požiūris į priežiūrą, pacientų savarankiškumas kasdieniniame gyvenime ir pagalba iš šeimos, pasitikėjimas personalu. Žmogiškumas sveikatos ir socialinės priežiūros specialistų veikloje užima

15 pirmąją poziciją vyresnio amžiaus žmonių vertinimuose. Savybes kaip rūpestingumas, atlaidumas, kantrybė, išklausymas, pagarba žmogui, savitvarda, mini svarbiomis ir neatsiejamomis specialistų veikloje. Literatūra 1. Braun V, Clarke V. Using thematic analysis in psychology. Qualitative Research in Psychology 2006; 3: 77-101. 2. Communicating With Older Adults. An Evidence-Based Review of What Really Works. The Gerontological Society of America, 2012. http://www.agingresources.com/cms/wpcontent/uploads/2012/10/GSA_Communicating-with-OlderAdults-low-Final.pdf [žiūrėta 2014 06 08] 3. Demografijos metraštis 2013. Lietuvos Statistikos departamentas. Vilnius, 2013. 4. Gurevičius R., Jaselionienė J. Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai ir senstančios visuomenės įtaka jų raidai// Nacionalinės Sveikatos Tarybos metinis pranešimas, 2012: 5-15 http:// www3.lrs.lt/docs2/tvnbdelf.Pdf [žiūrėta 2014 06 18]. 5. Hayes N., Ball J. Achieving safe staffing for older people in hospital. Acute care, 2012; 24 (4): 20-24. http://web.a.ebscohost. com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=6&sid=3c1eb749-984b4ec7-8354-b30c75b97e55%40sessionmgr4001&hid=4106[žiū rėta 2014 07 01]. 6. Hanson R.M. ‚Is elderly care affected by nurse attitudes?‘ A systematic review. British Journal of Nursing, 2014; 23 (4): 225-229. http://web.a.ebscohost.com/ehost/ detail?vid=10&sid=3c1eb749-984b-4ec7-8354-b30c75b97e5 5%40sessionmgr4001&hid=4106&bdata=JnNpdGU9ZWhvc 3QtbGl2ZQ%3d%3d#db=a9h&AN=94884758 [žiūrėta 2014 06 01]. 7. Hughes CD, Gabel RM, Goberman AM, Hughes S. Family Experiences of People who Stutter. Canadian Journal of Speech-Language Pathology and Audiology 2011; 35:45-55. 8. Yorkston K.M., Bourgeois M.S., Baylor C.R. Communication and Aging. Phys Med Rehabil Clin, 2010; 21(2): 309-319. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3074568/ [žiūrėta 2014 06 01]. 9. Kreps, G.L. Translating health communication research into practice: The importance of implementing and sustaining evidence-based health communication interventions. Atlantic Communication Journal, 2012; 20: 5-15. 10. Mikkonen I. Competences required in working with older people – literature review on literature in Finnish. ELLAN – European Later Life Active Network Agreement number 2013-3218/001-001; Project number 539547-LLP-1-20131-FI-ERASMUS-ENW. http://moodle.savonia.fi/mod/forum/ view.php?F=11210 [žiūrėta 2014 07 08]. 11. Moriarty J., Kam M., Coomber C., Rutter D. Communication training for care home workers: outcomes for older people, staff, families and friends, 2013; 34:2-17. http://www.scie.org. uk/publications/briefings/files/briefing34.pdf [žiūrėta 2014 06 18].

12. Oosterveld-Vlug, Mariska G., Pasman, H. Roeline W.,Gennip, Isis E.,Muller, Martien T.,Willems, Dick L.,OnwuteakaPhilipsen, Bregje D. Dignity and the factors that influence it according to nursing home residents: a qualitative interview study. Journal of Advanced Nursing, 2014, 70 (1); 97-106. http://web.a.ebscohost.com/ehost/delivery?sid=3c1eb749984b-4ec7-8354-b30c75b97e55%40sessionmgr4001&vid=1 9&hid=4106[žiūrėta 2014 06 01]. 13. Piščalkienė V., Januškevičiūtė R., Balčiūnienė R., Smaidžiūnienė D. Pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonių miego problemos: palyginamoji analizė. Sveikatos mokslai, 2013 (4); 17-22. 14. Piščalkienė V., Kavaliauskienė A., B.Zachovajevienė, M.Gintilienė, L.Rutkauskienė. Vyresnio amžiaus žmonių griuvimų riziką lemiantys veiksniai. Sveikatos mokslai, 2012, 22 (5); 34-39. 15. Hingle ST, Robinson S. Enhancing communication with older patients in the outpatient setting. Semin Med Pract 2009; 12:1–7. Available at www.turner-white.com. [žiūrėta 2014 06 13]. THE EVALUATION OF EXPERIENCE IN COMMUNICATION WITH HEALTH AND SOCIAL PROFESSIONALS BY OLDER PEOPLE V. Piščalkienė, D. Krasuckienė, E. Lamsodienė, P. Beseckas Key words: older people, communication, health and social care professionals. Summary The worldwide ongoing process of society aging includes Lithuania. Aging brings certain physical and cognitive changes, most older adults have at least one chronic disease. The quality of health and social care services is determined by organizational, technical and financial resources, but interpersonal factors are equally important. The main reasons leading to negative attitudes towards older people are: lack of knowledge about aging and poor education of older persons‘ changing needs, communication features. The form of semi-structured interview was prepared / created in carrying out activities of the international project ELLAN – European Later Life Active Network (Nr. 539547-LLP-1-20131-FI-ERASMUS-ENW). The same form of interview, translated into national languages, which was used for surveys in Lithuania, Finland, Turkey and Austria. This article presents the results of survey, which was carried out in Lithuania. The interview covers three main areas: a) communication and interaction, b) self-care in daily life, c) vision of health and social care professionals. 17 people (9 women and 8 men ) of the age, ranging from 65 to 82 years old participated in the survey. The interviewed older people highlighted both positive and negative features of communication with professionals, they gave examples of successful and unsuccessful communication experiences. Using thematic analysis, from the stories from the interview a total of six grand themes were found. Five of the major topics were divided into smaller themes.

16 Thematic fields included: a) sources communication barriers; b) the expression of social inequality; c) gaps of training and information delivery, d) the external conditions for recovery; e) internal preconditions for recovery; f) vision of profesional pictures. Participants of the survey expressed that elements of non-verbal communication such as eye contact, smiling, pleasant facial expression from the professionals were very important for them. Lack of tolerance and patience, together with raised tone of speech were mentioned as inappropriate behavior. These examples show how sometimes nurses and doctors communicate inappropriately with the older people. There were comments by respondents that show sometimes old age decreases the care that doctors and nurses in health care services provide for the older people. The older generation seek for further medical help by providing specialist with presents however this can be labeled as an expression of social inequality. Although it can be argued that almost the whole of the population donates money to specialists as through their experiences it is thought as the right thing to do. Teaching (counselling) activity by health care professionals is not properly implemented because of the lack of individual appro-

ach, oftenly the health care specialist use difficult terminology in their explainations this means that patients struggle to understand their health situation (especially from doctors) also in health care situations patients are provided with too little information about their condition. However all participants mentioned some positive experiences of communication with health and social care professionals: patients felt as though there was a positive reltionship between them and the health and social care professionals, they felt a sense of comfort and warmth through their conversations. All participants would like health and social care professionals to be not only competent in their activities, but also obeying the principles of humanism. Thought fulness, forgiveness, patience, listening, respect for the individual and self-control, were all labelled as relevant and important within in the health and social care professionals work. Correspondence to: [email protected] Gauta 2014-11-25

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 17-23 doi:10.5200/sm-hs.2014.106

VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH

17

LIETUVIŲ LIAUDIES ŠOKIUS ŠOKANČIŲ IR NEŠOKANČIŲ PUSIAUSVYROS PAKITIMAI: POSTUROGRAFINIS VERTINIMAS Viktorija Piščalkienė1, Laura Rutkauskienė1, Milda Gintilienė1, Viktoras Kubaitis2 1 Kauno kolegijos Medicinos fakultetas, 2Ysbyty Gwynedd, Betsi Cadwaladr University Health Board, Jungtinė Karalystė Raktažodžiai: lietuvių liaudies šokiai, pusiausvyra, pagyvenę ir seni žmonės, griuvimai, posturografinis/stabilografinis vertinimas „Sigma balance PAD“. Santrauka Griuvimai yra viena iš dažniausių problemų vyresniame amžiuje, turinčių fizinį aktyvumą ribojančių problemų. Ankstyva griuvimų rizikos diagnostika ir prevencija gali sumažinti mirtingumą. Pusiausvyra gali būti tiriama subjektyviais klinikiniais testais ir objektyviais instrumentinias tyrimais. Vienas iš tokių tyrimų – posturografinis tyrimas. Pusiausvyrą galima lavinti žaidimų pagalba, joga bei kitomis Rytų meno formomis, aktyvia fizine veikla ir kt. Mūsų tikslas buvo palyginti šokančių ir nešokančių lietuvių liaudies šokius asmenų pusiausvyros pakitimus. Hipotetiškai teigėme, kad lietuvių liaudies šokiai išlaikė savo vieną svarbiausių funkcijų ir pagyvenusiems žmonėms padeda išsaugoti pusiausvyrą. Tiriamieji ir tyrimo metodika. Straipsnyje pristatomas posturografinis tyrimas yra jungtinis, apimantis atskiras asmenų grupes Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Velse). Šokėjus tyrėme naudodami pusiausvyros vertinimo platformą „Sigma Balance Pad“. Mes ištyrėme mėgėjiškuose lietuvių liaudies šokių kolektyvuose šokančius Lietuvos senjorus (N=23; amžiaus vidurkis 66 metai). Rezultatus palyginome su kontroline grupe: a) jauni ir vidutinio amžiaus lietuvių liaudies šokius šokantys asmenys (N=38; amžiaus vidurkis 47 metai), b) nešokantys Lietuvos senjorai (N=71; amžiaus vidurkis 73 metai); c) nešokantys Šiaures Velso senjorai (N=20; amžiaus vidurkis 85 metai). Iš viso tyrime dalyvavo 152 asmenys. Tyrimas yra prospektyvinis. Tyrimo statistinio reikšmingumo lygmuo 2. Tyrimo rezultatai. Lietuvių liaudies šokius šokanŽurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

čių senjorų pusiausvyros centro kelio ilgis ir vaizdinio plotas yra geresni, kas leidžia patvirtinti, jog liaudies šokiai yra efektyvi profilaktinė pusiausvyros lavinimo priemonė (p≤0,05). Lietuvių liaudies šokius šokančių jaunų ir vidutinio amžiaus asmenų pusiausvyros rodikliai yra geriausi tarp šokančių Lietuvos senjorų, skirtingai nei nešokančių Lietuvos senjorų, nustatyti didesni nukrypimo nuo X ir Y ašių greičiai, o tai leidžia manyti, kad šokantys asmenys greičiau geba koordinuoti judesius. Šis tyrimas tik patvirtina, kad liaudies šokius šokantys asmenys pasižymi išplėtotu kompensaciniu mechanizmu besikeičiančios aplinkos sąlygomis. Galima daryti prielaidą, kad situacijose, kuriose yra tikimybė pargriūti, šie asmenys greičiau sureaguos į įvairias kliūtis ir mažiau patirs griuvimų. Mūsų tyrimas atveria galimybes naujiems tarpkultūriniams tyrimams, kurių tiriamaisiais būtų įvairių šalių tautinius šokius šokantys senjorai ir kitų amžiaus tarpsnių asmenys. Įvadas Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, vyksta dideli demografiniai pokyčiai – santykinai daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Remiantis Europos Sajungos statistikos tarnybos (Eurostato) prognozėmis, Lietuvoje ir toliau numatomas spartus gyventojų senėjimas. Prognozuojama, kad 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės, kitose Europos Sąjungos šalyse šis skaičius sieks nuo 27 iki 35 proc. [8]. Vyresniame amžiuje (ypač nuo 60 metų) neišvengiami organizmo senėjimo procesai, lemiantys dažnesnes sveikatos problemas. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad 1/3 asmenų, turinčių 65 ir daugiau metų, griūna ne mažiau kaip kartą per metus. Skirtingų studijų rezultatai rodo, kad jų pasekmės yra įvairios – galvos traumos, kaulų lūžiai, kas sąlygoja ilgalaikę pacientų imobilizaciją ar net mirtį [19].

Adresas susirašinėti: Viktorija Piščalkienė, el. p. [email protected]

18 Kai kurių lėtinių ligų atvejais griuvimų rizika yra žymiai didesnė. Nustatyta, kad osteoporozės, Parkinsono ligos atveju griuvimus patiria nuo 40 iki 98 proc. sergančiųjų [6]. Siekiant išlaikyti sveikatą ir atitolinti ligas, senstant svarbu teisingas pačių senstančiųjų požiūris į šį gyvenimo etapą bei gaunama sveikatos priežiūrios specialistų pagalba, pakankamas aprūpinimas materialiaisiais ištekliais. Šie aspektai apibrėžia sveiko senėjimo sąvoką. Sveikas senėjimas apibrėžiamas kaip pusiausvyra tarp žmogaus gebėjimų ir tikslų visose žmogaus gyvenimo srityse – fizinėje, socialinėje, psichinėje. Tai procesas, kuriuo siekiama įgalinti pagyvenusius ir senus žmones aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime nepatiriant diskriminacijos ir džiaugtis savarankiškumu bei gyvenimo kokybe [8]. Fiziologiniai senėjimo procesai, tokie kaip raumenų jėgos, suvokimo, propriorecepcijos, sąnarių judesių amplitudės pokyčiai sensorinėje sistemoje turi įtakos pusiausvyrai ir jos kontrolės sutrikimams. Amžius daro neigiamą įtaką ortostatikai. Senėjant žmogaus organizmui pusiausvyros mechanizmo elementų veikla silpsta, o tai mažina stabilumą ir trikdo eiseną [9,16]. Tačiau senėjimas nėra vien tik susijęs su dinaminiais kūno pokyčiais, šiame amžiuje silpnėja ir kognityviniai procesai, tokie kaip dėmesys ir darbinė atmintis [19]. Šių savybių sumažėjęs funkcionalumas lemia pusiausvyros sutrikimus, kurie susiję su kritimų rizika [12]. Ankstyvas pusiausvyros sutrikimų nustatymas yra svarbus vertinant įvairaus amžiaus, ypač senyvo amžiaus asmenų, funkcinį mobilumą, kurio sutrikimai yra vienas iš dažniausių kritimų rizikos veiksnių. Atliekant pusiausvyros vertinimą gali būti naudojami klinikiniai funkcinės būklės įvertinimo testai, tokie kaip Bergo, Brunelo pusiausvyros skalės, Rombergo, Flamingo, lipimo laiptais laikui, 1 minutės ėjimo, 10 metrų ėjimo testas, 30 sekundžių atsisėdimo-atsistojimo ir kt. Instrumentiniais funkcinės būklės tyrimais galima tiksliau įvertinti funkcinės būklės pokyčius, tačiau tokių tyrimų metu naudojama įranga yra stacionari, o vyresnio amžiaus žmones patogiau tirti jų gyvenamojoje aplinkoje. Vienas dažniausiai naudojamų instrumentinių statinės pusiausvyros tyrimo metodų – posturografija. Palyginus su kitais instrumentinias tyrimais ši įranga yra nebrangi ir lengvai transportuojama [9,16,19]. Pasaulyje diegiami įvairūs modernūs sensoriniai pusiausvyros lavinimo būdai: veiklinamieji žaidimai (ang. Exergaming devices, sin. Fitness game), inerciniai jutikliai (ang. Inertial sensors), slėgio jutikliai (ang. Pressure sensors) ir kt. Plačiau kalbant apie veiklinamuosius žaidimus, reiktų paminėti, kad jų veikimas paremtas videožaidimais (pvz. slidinėjimas, čiuožimas pačiūžomis, ėjimas per liep-

telį ar pan.). Konkrečios veiklos atveju turi būti demonstruojami kuo tikslesni kūno judesiai. Žmogus stovėdamas įprastoje patalpoje imituoja konkrečią veiklą, tačiau monitoriaus ekrane mato realiai atliekamą veiklą, pavyzdžiui, važiuoja su riedučiais [1,13]. Šių užduočių atlikimui reikalinga pusiausvyros kontrolė, kurią ir padeda lavinti šie žaidimai. Atliktos studijos rodo, kad veiklinamieji žaidimai įvairaus amžiaus žmonėms yra įdomūs, daugiau motyvuoja atlikti užduotis, nei tradiciniai pratimai ir leidžia pasiekti geresnių pusiausvyros kontrolės rezultatų [5,19]. Pusiausvyros lavinimui ne mažiau efektyvi ir Rytų filosofija paremta terapija. „Tai Či“ (ang. Tai Ch Chuan) kinų kalba „aukščiausios ribos kovos menas“, pasižymintis švelniais ir lėtais judesiais. Tai Či judesių sistemos pratimai padeda atsipalaiduoti, gerina kraujotaką, koreguoja kūno laikyseną, stiprina imuninę sistemą bei gerina pusiausvyrą. Pavyzdžiui, Kinijoje vyresnio amžiaus žmonės tokio pobūdžio užsiėmimus renkasi dažniau nei jogą, pasivaikščiojimus, šokius [7]. Tačiau Tai Či atliekant ant vibracinės platformos (32 Hz, 1 mm) buvo gauti geresni pusiausvyros kontrolės rezultatai [15]. Pusiausvyrą lavinti galima ir įvairiais šokiais, kurie padeda išlaikyti ne tik gerą pusiausvyrą, bet ir greitą eiseną, kognityvines funkcijas, teigiamai veikia emocijas. Šokio metu sujungiamos judesio ir muzikos terapijos sritys. Gera pusiausvyra, kitaip vadinama „aplombu“ – vienas svarbiausių šokių elementų. Galutinis rezultatas, kuris yra pasiekiamas šokant. Tai šokėjo (-os) gebėjimas pastovėti ant vienos kojos visa pėda ir puspirščiais tam tikroje pozoje. Pusiausvyros pagrindas – taisyklinga laikysena ir stovėsena, įvairių judesių atlikimas stovint ant vienos kojos ir atliekant judesius dirbančiąja koja „battements“. Lenkiantis pirmyn, atgal, į šonus pusiausvyra išlaikoma taisyklingai paskirstant kūno svorį ir gerai įtempiant nugaros ir klubų raumenis. Pusiausvyrai turi įtakos stuburo padėtis, mokėjimas aktyviai įtempti liemens raumenis [14]. Atliktos studijos rodo, kad įvairūs šokiai gali būti naudojami kaip vyresnio amžiaus žmonių pusiausvyros gerinimo priemonė. Šokių terapijai gali būti naudojami įvairūs šokiai – pramoginiai ar su aerobikos elementais. Net ir per trumpą laiką, organizuojant 12-16 šokių užsiėmimų, ir ne rečiau kaip kartą per savaitę, galima pagerinti pusiausvyrą [2,10,11]. Kultūriniu atspindžiu pasižymi šokiai, kurie yra tautos kultūrinis paveldas. Šių šokių unikalumas - tautos per ilgus šimtmečius sukūrė savitą gyvenimo būdą, papročius. Šokiai, kaip tautosakos dalis, žmonių gyvenime užėmė svarbią vietą. Įvairūs šokiai, rateliai bei žaidimai per šimtmečius lydėjo žmogų nuo pat gimimo iki mirties. Šokio stilių ir charakterį lemia tautos mentalitetas, aplinka, gamta

19 ir apranga [3,4,17,20]. Tačiau kiekvienoje šalyje tradicinių šokių raida nebuvo izoliuota nuo kaimyninių kultūrų (ankstesnių ar kaimyninių) įtakos. Tradiciniai liaudies šokiai įgavo naujų kultūrinių atspalvių. Žymiai didesni pakitimai atsirado pastarųjų kelių dešimtmečių „tautinių“ stilizuotų šokių kūryboje. Todėl nekeista, kad lietuviškuose „tautiniuose“ šokiuose atsirado moldaviškų šokių susikabinimo būdų, kaukazietiškų vyrų šuolių ir sukinių, prancūziško kankano ir kitų šalių šokių elementų [18]. Su amžiumi ryškėjantys propriorecepsijos ir sensomotorinės sistemos sutrikimai sukelia pusiausvyros bei laikysenos pažeidimus ir padidina kritimų riziką vyresniame amžiuje. Labai svarbu ieškoti efektyvių pusiausvyros lavinimo priemonių ir būdų. Iki šiol pasaulinėje mokslinėje literatūroje stokojama tyrimų, kuriuose būtų pristatomi mėgėjiški liaudies šokiai, kaip tradiciniai pusiausvyros lavinimo metodai, jų efektyvumas sveikatai holistiniu požiūriu. Tyrimo tikslas - ištirti pusiausvyros pakitimus posturografijos metodu šokančių ir nešokančių lietuvių liaudies šokius asmenų grupėse. Tyrimo metodai Buvo atliekamas posturografinis pusiausvyros vertinimo tyrimas, naudojant platformą „Sigma Balance Pad“. Tyrimas buvo atliekamas 60 sekundžių pagal šiuos etapus: a) platformos sukalibravimas; b) tiriamojo informavimas apie procedūrą bei perspėjimas, kaip elgtis, jei staiga prarastų pusiausvyrą; c) bandomasis pusiausvyros testavimas neregistruojant duomenų (buvo leidžiama 1-2 minutes pastovėti ant platformos); d) sociodemografinių duomenų surinkimas; e) pakartotinis platformos sukalibravimas; f) pusiausvyros testavimas kompiuterio pagalba registruojant duomenis. Tyrimo metu didelis dėmesys buvo skiriamas paciento būsenos sekimui ir saugumo užtikrinimui (saugiam užlipimui ir nulipimui nuo platformos). Specialistai kartu su tiriamuoju aptarė gautus duomenis, susidarius būtinybei, patarė, kaip išvengti griuvimo rizikos. 1 pav. pateikiama vieno tyrime dalyvavusio asmens pusiausvyros vertinimo ataskaitos dalis. Pusiausvyra buvo vertinama pagal 10 objektyvių rodiklių: maksimalų nuokrypį į kairę ir dešinę, maksimalų nuokrypį pirmyn ir atgal (cm), vidutinį nuokrypį nuo X ir Y ašių (cm), nukrypimo nuo X ir Y ašių greitį (cm/s). Šiame straipsnyje plačiau analizuosime nukrypimo nuo X ir Y ašių greičius (cm/s), taip pat vaizdinio ilgį (cm) ir vaizdinio plotį (cm2). Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; statistinė duomenų analizė, naudojant SPSS 21 (aprašomoji statistika, Anova testas, koreliacinė analizė).

Tiriamieji Mūsų posturografinis tyrimas yra jungtinis ir apimantis atskiras asmenų grupes Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, Šiaurės Velse. Šokėjus tyrėme naudojant pusiausvyros vertinimo platformą „Sigma Balance Pad“. Mes ištyrėme žmones, kurie šoka mėgėjiškus lietuvių liaudies šokius: a) Lietuvos jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių grupę. Ją sudarė 38 lietuvių liaudies šokius šokantys asmenys, kurių vidutinis amžius buvo 47 metai. b) Lietuvos šokantys senjorai (N=23; amžiaus vidurkis 66 metai). Rezultatus mes palyginome su kontroline grupe: a) nešokantys Lietuvos senjorai (N=71; amžiaus vidurkis 73 metai ir b) nešokantys Šiaurės Velso senjorai (N=20; amžiaus vidurkis 85 metai. Iš viso tyrime dalyvavo 152 asmenys. Šokančių senjorų pusiausvyra buvo vertinama tik Lietuvoje, įtraukiant keturių lietuvių liaudies šokių kolektyvų šokėjus: „Ainiai“, „Mintinis“, „Džiaukis“, „Lankesa“. Dėl ne itin gausaus šokančių senjorų skaičiaus į tyrimą buvo įtraukti ir lietuvių liaudies šokius šokantys jauni ir vidutinio amžiaus asmenys. Šokančių senjorų bei jaunų ir vidutinio amžiaus asmenų grupių pusiausvyros rodikliai šiame straipsnyje analizuojami atskirai. Iš viso buvo ištirta 114 senjorų ir 38 jaunų ir vidutinio amžiaus mėgėjiškus liaudies šokius šokančių asmenų pusiausvyra: a) nešokantys ir gyvenantys Lietuvoje (N=71; amžiaus vidurkis 73 metai); b) nešokantys ir gyvenantys Velse (N=20; amžiaus vidurkis 85 metai); c) lietuvių liaudies šokius šokantys Lietuvos senjorai (N=23; amžiaus vidurkis 66 metai); d) jaunų ir vidutinio amžiaus grupės šokėjų amžiaus vidurkis 47 metai (1 lentelė). Šokimo patirtis dalyvaujant lietuvių liaudies šokių kolektyvuose – 15,4 metai (min 1 metai; max 53 metai). Respondentai tyrime dalyvavo savanoriškai. Jie buvo informuoti apie mokslinės studijos tyrimo tikslą ir tyrimo principą. Tiriamieji buvo informuoti, kad bus išsaugotas jų anonimiškumas. Lietuvių liaudies šokėjai buvo tiriami suderinus su šokių kolektyvų vadovais ir kultūros centrų administracija. Tiriamieji buvo informuoti apie teorinę galimybę griūti tyrimo metu. Buvo gautas asmeninis tiriamojo sutikimas. Tyrimo rezultatai Objektyvūs pusiausvyros rodikliai, tokie kaip vidutinis greitis (cm/s) X ir Y ašyse buvo vertinami nešokančių ir šokančių asmenų grupėse. Kadangi tyrime dalyvavo įvairių grupių asmenys – šokantys, nešokantys, iki 60 ir per 60 metų, gyvenantys Lietuvoje bei gyvenantys Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Velse), todėl buvo įdomu palyginti šių grupių pusiausvyrą atspindinčius rodiklius (2, 3 lentelės). Kelių grupių vidurkių palyginamumo testas ANO-

20 1 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos Tiriamųjų grupės

1. Šokantys senjorai (Lietuva) 2. Šokantys jauni ir vidutinio amžiaus asmenys (Lietuva) 3. Nešokantys senjorai (Lietuva) 4. Nešokantys senjorai (Šiaurės Velsas)

Amžiaus vudurkis (metais) Šokantys asmenys N

Min amžius (metais)

Max amžius (metais)

23

66

77

60

38

47

57

23

Nešokantys asmenys 71

73

60

93

20

85

91

63

2 pav. Šokančių ir nešokančių asmenų vaizdinio ilgis (cm)

1 pav. Vieno tyrime dalyvavusio asmens pusiausvyros vertinimo ataskaitos dalis

VA padėjo atskleisti statistiškai reikšmingus pusiausvyros skirtumus. Siekiant tyrimo rezultatų sistemingumo ir kompaktiškumo šiame straipsnyje atskirai neanalizuojami nuokrypiai į dešinę, kairę, pirmyn ir atgal. Apibendrinti šie rodikliai pateikiami pristatant pusiausvyros centro kelio ilgį (cm) ir vaizdinio plotą (cm2). Prasčiausi pusiausvyros rodikliai nustatyti nešokančių pagyvenusių ir senų žmonių grupėje (kai p≤0,05) (3 pav.). Trumpiausias vaizdinio ilgis, kuris vienas iš geros pusiausvyros požymių, buvo šokančių jaunų ir vidutinio amžiaus asmenų grupėje, kuris siekė 9,29 cm. (2 pav.). Šokančių pagyvenusių ir senų žmonių grupėje šis rodiklis buvo didesnis – 13,26 cm. Tačiau nešokančių pagyvenusių ir senų žmonių grupėje jis buvo didžiausias – 15,08 cm (Anova, kai F=11,378; p=0,000). Naudojant pusiausvyros vertinimo aparatą „Sigma Ba-

3 pav. Šokančių ir nešokančių asmenų vaizdinio plotas (cm2)

lance Pad“ traktuojama, kad kuo mažesnis vaizdinio plotas, tuo geresnė žmogaus pusiausvyra, t.y. tikėtina, kad griuvimų rizika turėtų būti mažesnė. Nors ir netenkina statistinio reikšmingumo lygmens, tačiau tendencingai išsiskyrė tiriamų grupių vaizdinio plotas, kuris matuojamas cm2 (3 pav.). Nešokančių pagyvenusių ir senų asmenų grupėje šis rodiklis buvo didžiausias – 0,52 cm2, šokančiųjų tokio pat amžiaus asmenų grupėje mažesnis – 0,47 cm2. Tačiau faktą, kad ne tik aktyviai leidžiamas laisvalaikis šokant liaudies šokius veikia gerą pusiausvyrą, bet ir amžius rodo šokančių jaunų ir vidutinio amžiaus asmenų vaizdinio plotas – 0,41 cm2. Tyrime dalyvavę lietuvių liaudies šokius šokantys neprofesionalai nėra visiškai sveiki, praktiškai kiekvienas senjoras ir kas antras jauno ar vidutinio amžiaus asmuo turi įvarių sveikatos problemų,

21 tokių kaip arterinio kraujospūdžio padidėjimas, podagra, sąnarių susidėvėjimas, tarpslankstelio disko išvarža, prostatos išvešėjimas, moterų ginekologinės ligos ir pan. Taigi galima manyti, kad nepaisant metų, sveikatos pokyčiai gali išlikti, tačiau liaudies šokiai yra naudingi tiek fizine, tiek socialine prasme. 2 lentelėje galima įžvelgti kelio ilgio skirtumus senjorų, gyvenančių skirtingose šalyse, grupėse (Anova, kai F=19,984, p=0,000). Kelio ilgis tarp nešokančių Lietuvos

senjorų – 16,67 cm, šokančių – 13,26 cm., gyvenančių Šiaurės Velse dar mažesnis - 9,43 cm. Taip pat tyrime dalyvavusių tarp nešokančių senjorų nustatytos didelės minimalios ir maksimalios kelio ilgio reikšmės (minimali reikšmė 7,32 cm, maksimali net 44,43 cm). Tačiau tarp šokančių Lietuvos senjorų šios reikšmės yra mažesnės, kas rodo, jog liaudies šokiai padeda išlaikyti geresnę pusiausvyrą (minimali reikšmė 5,37 cm., maksimali – 32,31 cm). Lietuvių liaudies šokančių jaunų ir vidutinio amžiaus asmenų pusiausvyros rodikliai yra geriausi, pvz., kelio 2 lentelė. Objektyvūs pusiausvyros rodikliai (pusiausvyros centro kelio ilgis, ilgis siekia tik 9,29 cm., minimali reikšmė yra vaizdinio plotas) tik 3,48 cm., maksimali - 20,61 cm. Mažiausias vaizdinio plotas (cm2) nustatytas Minimali Maksimali Tiriamųjų grupės Vidurkis lietuvių liaudies šokius šokančių jaunų ir vidutireikšmė reikšmė nio amžiaus asmenų grupėje (0,41 cm2). Lietu1. Šokantys senjorai 13,26 5,37 32,31 Kelio ilgis (cm) (Lietuva) vos šokančių senjorų šis rodiklis buvo mažesnis 0,46 0,07 1,49 Vaizdinio plotas (cm2) (0,46 cm2) nei nešokančių (0,52 cm2). Jungti2. Šokantys jauni ir 9,29 3,48 20,61 Kelio ilgis (cm) nėje Karalystėje (Velsas) nešokančių senjorų vidutinio amžiaus 2 0,41 0,05 2,47 ) Vaizdinio plotas (cm vaizdinio plotas buvo 0,49 cm2 . Ši išvada staasmenys (Lietuva) 3. Nešokantys senjorai Kelio ilgis (cm) 16,67 7,32 44,43 tistiškai reikšminga (Anova testas, kai F=2,065, (Lietuva) p=0,087). 0,52 0,06 2,61 Vaizdinio plotas (cm2) Šio tyrimo gauti rezultatai parodė, kad ne4. Nešokantys senjorai Kelio ilgis (cm) 9,43 2,82 24,78 šokančių senjorų ir gyvenančių Jungtinėje Ka(Šiaurės Velsas) 0,49 0,12 1,85 Vaizdinio plotas (cm2) ralystėje pusiausvyros rodikliai yra šiek tiek 3 lentelė. Objektyvūs pusiausvyros rodikliai (Nukrypimo nuo X ir Y ašių grei- geresni nei Lietuvoje gyvenančių šokančių, tuo labiau nešokančių senjorų. Šiam faktui pačiai) aiškinti ateityje būtų naudinga atlikti platesnės Vid. Vid. Nukrypimo apimties tarpkultūrinius pusiausvyros tyrimus. nukrypimo nukrypimo nuo X ir Y Tiriamųjų grupės greitis X ašyje greitis Y ašyje ašių greičių Viena iš galimų priežasčių, sąlygojanti skirtincm/s cm/s vidurkiai gus pusiausvyros rodiklius, gali būti skirtingas cm/s aktyvumo lygis gyvenime. Pasitelkta Lietuvos 1. Šokantys senjorai (Lietuva) 0,29 0,29 0,29 jaunų ir vidutinio amžiaus liaudies šokių šokėjų 2. Šokantys jauni ir vidutinio grupė dar kartą leidžia mums suprasti, kad puamžiaus asmenys (Lietuva) 0,25 0,25 0,25 siausvyra priklauso ir nuo amžiaus, kuo anksčiau bus taikomos įvairios pusiausvyros lavini3. Nešokantys senjorai (Lietuva) 0,20 0,22 0,21 mo priemonės, tuo žmogus senatvėje pasižymės geresne pusiausvyra ir mažesne griuvimų rizika. 4. Nešokantys senjorai (Velsas) 0,23 0,25 0,24 Didžiausi nukrypimo nuo X ir Y ašių greičiai nustatyti šokančių Lietuvos senjorų ir jaunų, ir vidutinio amžiaus asmenų grupėse (3 lentelė). 4 lentelė. Pusiausvyros vertinimo rodiklių koreliacija Vidutinis nukrypimo greitis X ašyje tarp nešoNukrypimo Nukrypimo Kelio Vaizdinio kančių Lietuvos senjorų 0,20 cm/s, Velse gynuo X ašies nuo Y ašies ilgis plotas greitis (cm/s) greitis (cm/s) (cm) (cm2) venančių senjorų 0,23 cm/s, šokančių Lietuvos Koreliacijos 0,826** 0,522** 0,609** senjorų 0,29 cm/s, šokančių jaunų ir vidutinio koeficientas (R) Nukrypimo nuo amžiaus asmenų grupėje 0,25 cm/s (Anova, kai 0,000 0,000 0,000 X ašies greitis F=8,089, p=0,000). Tokios pačios tendencijos p – reikšmė pastebėtos ir vertinant vidutinį nukrypimo greitį Koreliacijos 0,826** 0,597** 0,680** koeficientas (R) Y ašyje: Tarp Lietuvos nešokančių senjorų 0,22 Nukrypimo nuo 0,000 0,000 0,000 cm/s, Velse gyvenančių senjorų - 0,25 cm/s, Y ašies greitis p – reikšmė šokančių Lietuvos senjorų - 0,29 cm/s, šokan-

22 čių jaunų ir vidutinio amžiaus asmenų grupėje - 0,25 cm/s (Anova, kai F=4,863, p=0,001). 4 lentelėje matyti, kad nukrypimo nuo X ir Y ašių greitis koreliuoja su kelio ilgiu ir vaizdinio pločiu. Tai reikštų, kad didesnius kelio ilgio ir pločio atžvilgiu vaizdinius piešia tie asmenys, kurių vaizdinio greitis X ir Y ašyje yra greitesnis. Įdomu tai, kad tarp lietuvių liaudies šokius šokančių Lietuvos senjorų, skirtingai nei nešokančių Lietuvos senjorų, rasti didesni nukrypimo nuo X ir Y ašių greičiai, o tai leidžia manyti, kad šokantys asmenys greičiau geba sugrįžti į koordinačių susikirtimo tašką (taškas, kuriame susikerta X ir Y ašys). Galima daryti prielaidą, kad liaudies šokiai lavina žmogaus gebėjimą greičiau reaguoti besikeičiančios aplinkos sąlygomis. Ši savybė yra labai svarbi griuvimų rizikos profilaktikai. Pastebimas stiprus koreliacinis ryšys tarp nuo X ir Y ašių greičių (R=0,826; p=0,000). Taip pat nustatytas stiprus statistinis ryšys tarp nukrypimo nuo X ašies greičio ir kelio ilgio (R=0,522; p=0,000) bei vaizdinio ploto (R=0,609; p=0,000). Taip pat nustatytas stiprus statistinis ryšys tarp nukrypimo nuo Y ašies greičio ir kelio ilgio (R=0,597; p=0,000) bei vaizdinio ploto (R=0,680; p=0,000). Išvados 1. Lietuvių liaudies šokiai yra efektyvus pusiausvyros lavinimo būdas, kuris gali būti traktuojamas kaip tautos paveldas ir efektyvi pusiausvyros lavinimo priemonė sveiko senėjimo požiūriu. 2. Posturografinis pusiausvyros vertinimo tyrimas, naudojant platformą „Sima Balance Pad“ parodė, kad pusiausvyros centro kelio ilgis, vaizdinio plotas yra didesnis nešokančių Lietuvos senjorų grupėje (kai p≤0,05). Senjorų, šokančių lietuvių liaudies šokius, šie rodikliai yra geresni, kas leidžia patvirtinti, jog liaudies šokiai yra efektyvi pusiausvyros lavinimo priemonė. Lietuvių liaudies šokius šokančių jaunų ir vidutinio amžiaus asmenų pusiausvyros rodikliai yra geriausi. 3. Tarp Lietuvių liaudies šokius šokančių Lietuvos senjorų, skirtingai nei nešokančių Lietuvos senjorų, nustatyti didesni nukrypimo nuo X ir Y ašių greičiai, o tai leidžia manyti, kad šokantys asmenys greičiau geba sugrįžti į koordinačių susikirtimo tašką. Šis tyrimas tik patvirtina, kad liaudies šokius šokantys asmenys pasižymi išplėtotu kompensaciniu mechanizmu besikeičiančios aplinkos sąlygomis. Galima daryti prielaidą, kad esant situacijoms, kuriose yra tikimybė pargriūti, šie asmenys greičiau sureaguos į įvairias kliūtis ir mažiau patirs griuvimų. Literatūra 1. Agmon M, Perry, Cynthia K, Phelan E, Demiris G, Nguyen

HQ. Pilot Study of Wii Fit Exergames to Improve Balance in Older AdultsJournal of Geriatric Physical Therapy 2011; 34 (4): 161–167. 2. Borges S. E, Vale S. R, Dantas E. et al. Postural balance and falls in elderly nursing home residents enrolled in a ballroom dancing program. Archives Of Gerontology And Geriatrics. 2014. http://web.b.ebscohost.com/ehost/detail/ detail?vid=17&sid=25d0a3ab-f96c-4945-9a7a-ff08997238af% 40sessionmgr112&hid=120&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3QtbGl 2ZQ%3d%3d#db=cmedm&AN=24845606 [žiūrėta 2014 07 18]. 3. Čapaitė J. A. 20 aukštaitiškų šokių.Klaipėdos universiteto leidykla, 2008. 4. Dubodelova Ž., Mačiulaitis R. Meno terapija kaip gydymo metodas asmenims, turintiems specialiųjų poreikių (psichikos sutrikimų). Sveikatos mokslai, 2012; 22 (4): 23-28. 5. Gil-Gómez J-A, Lloréns R, Alcañiz M, Colomer C. Effectiveness of a Wii balance board-based system (eBaViR) for balance rehabilitation: a pilot randomized clinical trial in patients with acquired brain injury. J Neuroeng Rehabil. 2011; 8:30-37. 6. Gűler S., Bir L.S., Akdag B., Ardıc F. The Effect of Pramipexole Therapy on Balance Disorder and Fall Risk in Parkinson’s Disease at Early Stage: Clinical and Posturographic Assessment. International Scholarly Research Network. http://www.ncbi. nlm.nih.gov/pubmed/22919514 [žiūrėta 2014 08 11]. 7. Gurjeet S. Birdee, Hui Cai, Yong-Bing Xiang et all. T’ai Chi as Exercise Among Middle-Aged and Elderly Chinese in Urban China. The journal of alternative and complementary medicine. 2013; 19 (6): 550–557. http://www.ncbi.nlm.nih. gov/pubmed/22919514 [žiūrėta 2014 06 18]. 8. Javtokas Z. Valstybinis aplinkos sveikatos centras, http:// www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Metodine_medziaga/ Sveikas_senejimas.pdf [žiūrėta 2014 07 28]. 9. Juodžbalienė V., Muckus K. Statinės pusiausvyros rodiklių analizės tendencijos. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija. LKKA, 2010. 10. Krampe J, Rantz M, Dowell L, Schamp R, Skubic M, Abbott C. Dance-based therapy in a program of all-inclusive care for the elderly: an integrative approach to decrease fall risk. Nursing Administration Quarterly. 2010;34(2):156-161. http://web.b.ebscohost.com/ehost/detail/ detail?vid=14&sid=25d0a3ab-f96c-4945-9a7a-ff08997238af %40sessionmgr112&hid=120&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3Q tbGl2ZQ%3d%3d#db=cmedm&AN=20234250[žiūrėta 2014 07 24]. 11. Krampe J, Wagner J.M., Hawthorne K., Sanazaro D., WongAnuchit C., Budhathoki C., Lorenz RA., Raaf S. Does dance-based therapy increase gait speed in older adults with chronic lower extremity pain: A feasibility study. Geriatric Nursing. 2014 . http://web.b.ebscohost.com/ehost/detail/ detail?vid=13&sid=25d0a3ab-f96c-4945-9a7a-ff08997238af %40sessionmgr112&hid=120&bdata=JnNpdGU9ZWhvc3Q tbGl2ZQ%3d%3d#db=cmedm&AN=24795258[žiūrėta 2014 07 18].

23 12. Laughton CA, Slavin M, Katdare K, Nolan L, Bean JF, Kerrigan DC, Phillips E, Lipsitz LA, Collins JJ. Aging, muscle activity, and balance control: physiologic changes associated with balance impairment. Gait Posture. 2003; 18:101–108. 13. Lomoth CJ, Alingh R, Calijouw SR. Exergaming for elderly: effects of different types of game feedback on performance of a balance task. Stud Health Technol Inform. 2012; 181: 103-7 http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22954837 [žiūrėta 2014 07 22]. 14. Milvydienė V. Klasikinio šokio mokyklos pagrindai. Raidos bruožai, teoriniai ir metodiniai aspektai. Klaipėdos universiteto leidykla, 2011. 15. Pao-Hung Chung, Guan-Lun Lin, Chiang Liu, Long-Ren Chuang, Tzyy-Yuang Shiang. The effects of Tai Chi Chuan Combined with Vibration Training on Balance Control and Lower Extremity Muscle Power. Journal of sports science and Medicine. 2013; 12: 19-26. 16. Rutkauskienė L., Piščalkienė V., Gintilienė M., Zachovajevienė B., Kavaliauskienė A. Vyresnio amžiaus asmenų pusiausvyros vertinimas naudojant „Sigam balance PAD“. Sveikatos mokslai, 2012; 22 (5): 52-56. 17. Soroka A., Sapiežinskienė L. Šokio judesio terapinis poveikis ligoniams po nugaros smegenų pažeidimo, priklausomiems nuo vežimėlio// Biologinė psichiatrija ir Psichofarmakologija. 2008; 10 (2): 15-20. 18. Urbonavičienė Dalia. Tradiciniai šokiai ir visuomenės kultūra. Vilniaus etninės kultūros centras, http://www.etno.lt/index. php/lt/straipsniai/163-tradiciniai-sokiai-ir-visuomenes-kultura. [žiūrėta 2014 08 10]. 19. Van Diest M., Lamoth C. Stegenga J., Verkerke G.J., Postema K. Exergaming for balance training of elderly: state of the art and future developments. Journal of NeuroEngineering and Rehabilitation. 2013; 10. http://www.jneuroengrehab.com/ content/10/1/101[žiūrėta 2014 07 29]. 20. Weikart P. S. Teaching Folk Dance. Successful Steps. High/Scope Educational Research Foundation, Ypsilanti, 1997. http://www.eric.ed.gov/contentdelivery/servlet/ ERICServlet?accno=ED429050 [žiūrėta 2014 08 01]. BALANCE CHANGES OF DANCING AND NOT-DANCING LITHUANIAN FOLK DANCES: POSTUROGRAPHIC ASSESSMENT V. Piščalkienė, L. Rutkauskienė, M. Gintilienė, V. Kubaitis Key words: Lithuanian folk dances, balance, elderly, posturographic assesment, "Sigma Balance PAD".

Summary Falls are one of the most common problems in older age, containing physical activity limiting problems. The early diagnosis and prevention of the falls risk can reduce the mortality. The balance can be studied with subjective clinical tests and objective instrumental studies. One of such methods - posturography. Balance can be developed by activity games (video), yoga, different forms of Asian art also by other physical activity. Our aim was to compare balance changes with the people dancing and not-dancing Lithuanian folk dances. Hypothetically we argued that the Lithuanian folk dances retained its one of the most important functions and for elderly people it helps to maintain the balance. The research participants and the methods. This paper presents a joint Posturographic study involving separate groups from Lithuania and the United Kingdom (North Wales). Dancers were examined by using a balance assessment platform Sigma Balance Pad. We have studied the Lithuania seniors (N = 23, average of age 66 years) dancing at amateur Lithuanian folk dances groupes. We compared the results with a control group: a) young and middleaged Lithuanian folk dances dancing people (N = 38, average of age 47 years) b) not dancing Lithuania seniors (N = 71, average of age 73 years); c) not dancing North Wales seniors (N = 20, average of age 85 years). A total of 152 persons. The results. The path and the visual area of the balance center of Lithuanian folk dances dancing seniors is better, that is to confirm that folk dances is an effective preventive instrument for balance training (p ≤ 0.05). The best balance indicators are of young and middle-aged individuals dancing Lithuanian folk dances. Among Lithuania seniors dancing Lithuanian folk dances, not unlike not dancing Lithuania seniors, found significant deviation from the X and Y axes velocities, which suggests that the dancing people are able to coordinate movements faster. This study confirms that the people dancing folk dances are characterized by well-developed compensatory mechanism in response to a state of weightlessness. It can be assumed that in case of situations where there is a chance of falling, these individuals will faster respond to the various obstacles and will suffer less falls. Our study opens up new possibilities for intercultural studies involving different countries folk dances dancing seniors and other persons at various life ages. Study type is prospective/Evidence level is 2. Correspondence to: [email protected] Gauta 2014-08-25

24

VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 24-29 doi:10.5200/sm-hs.2014.107

PAGYVENUSIŲ IR SENŲ ŽMONIŲ MITYBĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS Viktorija Piščalkienė, Rima Januškevičiūtė, Regina Balčiūnienė Kauno kolegijos Medicinos fakultetas Raktažodžiai: pagyvenę ir seni asmenys, mityba, sociodemografiniai veiksniai, nerimas, depresija. Santrauka Žmogui senstant jo mityba kinta ir tą nulemia eilė veiksnių, dalis kurių yra dėl organizmo senėjimo pokyčių, sveikatos būklės, dalis susiję su jo socialine, kultūrine aplinka, jo nuostatomis, žiniomis. Visus mitybą sąlygojančius veiksnius galima būtų suskirstyti į keturias grupes: socialinius, psichologinius, organizmo senėjimo nulemtus ir biomedicininius. Tiriamieji. Tiriamųjų grupę sudarė 307 netikimybiniu tiksliniu atrankos būdu atrinkti 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; statistinė duomenų analizė, naudojant SPSS 21 (aprašomoji statistika, vidurkių palyginimo T testas, Anova testas). Tyrimui atlikti buvo naudojama anketinė apklausa raštu. Vyresnio amžiaus žmonių mityba buvo vertinta naudojant penkiabalę Likert'o skalę, kuomet 1 reiškė prasčiausią, 5 – geriausią mitybos vertinimą. Šiame straipsnyje analizuojami subjektyvų mitybos vertinimą lemiantys veiksniai (lytis, gyvenamoji vieta, šeimyninis statusas, išsilavinimas, finansinė padėtis, ar šiuo metu dirba, fizinis aktyvumas, vaistų vartojimas, emocinė būsena). Emocinė būsena vertinta pagal HAD depresijos ir nerimo sutrikimų tyrimo skalę HAD (ang. Hospital Anxiety and Depression). Tyrimo rezultatai. Prasčiau savo mitybą vertino mažas pajamas gaunatys, vieniši, taip pat tie, kurie linkę į nerimą/depresiją, nedirbantys, gyvenantys vieni, mažesniu fiziniu aktyvumu užsiimantys vyresnio amžiaus asmenys. Išgeriamų skysčių kiekis buvo nepakankamas vyresnio amžiaus asmenų grupėje, ypač mažiau skysčių suvartoja asmenys, turintys emocinių problemų. Pagyvenusių ir senų Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

žmonių subjektyvus mitybos vertinimas nepriklauso nuo lyties, amžiaus grupių, gyvenamosios vietos, išsilavinimo. Teikiant kompleksines gydymo, slaugos, reabilitacijos ir socialines paslaugas turėtų būti sprendžiamos pagyvenusių ir senų žmonių mitybos problemos, vertinami mitybą neigiamai veikiantys veiksniai ir ieškoma efektyviausių būdų jiems mažinti. Mitybos būklės vertinimas galėtų tapti vienu iš profilaktinių patikrinimų aspektų, kuris padėtų identifikuoti pacientus su nepakankamos mitybos rizika ar jau turinčius išryškėjusį mitybos nepakankamumą. Įvadas Vyresnio amžiaus žmonių sveikatai įtakos turi įvairūs gyvensenos veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, mityba, rūkymas, alkoholis, stresas, medikamentai. Ne mažiau svarbūs yra ir psichologiniai, emociniai veiksniai, suvokimas, kad situacija kontroliuojama. Sveiko maisto vartojimas ir tinkami mitybos įpročiai yra vieni svarbiausių veiksnių, kurie padeda išlaikyti gerą sveikatą. Visus mitybą sąlygojančius veiksnius galima būtų suskirstyti į keturias grupes: socialinius, psichologinius, organizmo senėjimo nulemtus ir biomedicininius. Socialiniai veiksniai. Socialinė izoliacija, vienišumas senatvėje neretai daro įtaką ir senų žmonių mitybai [3, 11, 14]. Vyresni žmonės valgo daugiau, jei jie valgo kartu su su kitais, o ne vieni [3, 8]. Gyvenantys vieni rečiau nei kartą per dieną gaminasi maistą, skirtingai nuo tų, kurie gyvena su kitais. Vyresni žmonės geriau jaučiasi valgydami kartu su kitais, galėdami pasirinkti maistą, bendrauti su personalu, draugais, šeimos nariais, mėgautis maisto skoniu šiltoje ir draugiškoje valgymo aplinkoje [5, 9]. Valgymas yra socialinis aktyvumas. Vyresnių žmonių valgymas kartu gali padidinti suvartojamo maisto kiekį, suteikti valgymo malonumą [13]. Socialinė izoliacija vyresniems žmonėms dažnai yra kaip mitybos nepakankamumo rizikos ženklas [13]. Jei senas žmogus palieka savo namus dėl to, kad yra paguldomas

Adresas susirašinėti: Viktorija Piščalkienė, el. p. [email protected]

25 į ligoninę, perkeliamas į globos instituciją (institucionalizuojamas), nepakankamos mitybos rizika taip pat ryškiai išauga [3,12]. Seniems žmonėms dažnai reikalinga socialinė parama, socialinių tarnybų pagalba [10, 11, 14]. Vyresnio amžiaus žmonėms būtina pagalba įsigyjant, gaminant maistą, o neretai ir valgant. Vyresnio amžiaus žmonės, negaunantys socialinės paramos, turi didesnę nepakankamos mitybos riziką ar yra nepakankamos mitybos [11]. Ne mažiau svarbi, o kartais lemianti produktų pasirinkimą, drauge ir mitybą yra senų žmonių riboti finansiniai resursai, mažos pajamos, finansinės problemos, finansinės būklės pablogėjimas [11, 14]. Žmonės blogiau jaučiasi, kai negali pasirinkti maisto dėl finansinio nepritekliaus [5]. Psichologiniai veiksniai. Vyresnio amžiaus žmonės, turintys partnerį, pasižymi geresne mityba [11]. Netektys ir vienišumas, nuobodulys ir kasdieninio gyvenimo monotoniškumas gali lemti nepakankamą mitybą [3,14]. Vyresniame amžiuje žmonės neretai kenčia nuo depresijos [3, 10, 11, 14], kuri susijusi ir su senatvine demencija. Jaunesnių (ang. young-old) vyresnio amžiaus žmonių nepakankamos mitybos rizika glaudžiai susijusi su depresijos buvimu, nors tarp vyresnių (ang. old-old) šios koreliacijos nėra [4]. Depresijos sąlygojamas pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos sutrikimas yra sisteminis reiškinys, kuris stipriai veikia bendrą sveikatos būklę [11]. Gebėjimo kontroliuoti savo mitybą praradimas gali tapti nepakankamos mitybos priežastimi [1]. Be abejonės, senų žmonių mitybai įtakos gali turėti ir ribotos jų žinios apie sveiką mitybą [11] bei požiūris ir įsitikinimai [3]. Nepakankamos mitybos rizika dažnesnė tiems žmonėms, kurie nusprendžia, kad svarbu pasirinkti maistą, kurį ,,lengva kramtyti“, kurie mažiau valgo vaisių ir daržovių ir kurių sveikatos būklė yra blogesnė ar jie jaučia sveikatos pokyčius [7]. Pasipriešinimas vykstantiems pokyčiams ir poreikio prisitaikyti, pasikeisti nebuvimas gali neigiamai veikti senų žmonių mitybą [1]. Su amžiumi susiję veiksniai. Senstant labiausiai nukenčia judėjimo, fizinio aktyvumo apimtis ir galimybės. Pasidaro sunku apsipirkti, paruošti maistą [3, 11, 13, 14]. Mažiau fiziškai aktyvūs žmonės mažiau ir valgo. Kasdienio aktyvumo sumažėjimas yra svorio mažėjimo priežastimi [3]. Europoje tik 40% vyresnio amžiaus vyrų ir 22% moterų sugeba atlikti visas kasdienines veiklas būdami 75 ± 80 metų. Vyresnių nei 65 metų amerikiečių 33% yra reikalingi pagalbos savo kasdieninėse veiklose [3]. Apetito pokyčiams gali turėti įtakos senatviniai burnos ertmės, dantų pokyčiai [3, 6, 10], jutimų (uoslės ir skonio) susilpnėjimas [6]. Tai gali lemti maisto pasirinkimą, paruošimo būdą. Biomedicininiai veiksniai. Senų žmonių mityba nere-

tai priklauso nuo jų sveikatos būklės [11], ūmių ir lėtinių ligų [3, 6], funkcinės negalios [3, 10]. Iš esmės sveiki 68% vyresnio amžiaus vyrų ir 78% moterų Europoje turi vieną ar kelias lėtines ligas ar būkles, tokias kaip anoreksija, malabsorbcija, medžiagų apykaitos sutrikimas ar kt. [3]. Net 85% pagyvenusio amžiaus žmonių vidutiniškai kartą per 3 mėnesius serga ūmine liga ar patiria psichologinį stresą [11]. Senyvo amžiaus vyrai savo sveikatą vertina geriau, nei moterys. Moterys visose srityse gyvenimo kokybę vertina žymiai blogiau nei vyrai, o su amžiumi vertinimas blogėja [11]. Tiesiogiai su sveikatos būkle, ligomis yra susijęs ir vaistų vartojimas.Vaistai gali turėti įtakos mitybai, sumažinti apetitą, sukelti pykinimą ar vėmimą, pakeisti skonio pojūtį ar uoslę [3, 6, 10]. Dauguma pagyvenusių žmonių nuolat vartoja daugiau nei du vaistus [11]. Ligų gydymas ir prevencija gali būti susijusi su dietos apribojimais (bedruskė dieta, mažai cholesterolio turinti dieta, pieno ir pieno produktų mažas vartojimas arba nevartojimas, mėsos nevartojimas, vaisių ir daržovių nevartojmas) [3,13, 14]. Tačiau, nors ir vyresniame amžiuje egzistuoja su mityba susijusios problemos ir įvairūs sveikatos negalavimai, net 86 proc vyresnių žmonių įsitikinę, kad jiems nereikia keisti savo valgymo įpročių ir jie valgo sveikai [1]. Vertinant nepakankamos mitybos riziką pastebimi skirtumai tarp lyčių - moterys labiau nei vyrai turi didesnę nepakankamos mitybos riziką [10]. Tik 4–5% svorio kritimas per vienerius metus ar daugiau nei 10% per 5-10 metų yra siejama su padidėjusiu sergamumu, mirtingumu. Net nedidelis svorio kritimas (1 kg ar 3% kūno svorio) gali būti reikšmingi. Svorio kritimas vyresniame amžiuje gali padidinti mirties riziką, kaulų retėjimą, kurio pasekmė – kaulų lūžiai (ypač šlaunikaulio) [13]. Žmogui senstant jo mityba kinta ir tą nulemia eilė veiksnių, dalis jų yra nulemti organizmo senėjimo pokyčių, sveikatos būklės, dalis susiję su jo socialine, kultūrine aplinka, jo nuostatomis, žiniomis. Todėl derinant gydymo, slaugos, reabilitacijos ir socialines paslaugas turėtų būti sprendžiamos pagyvenusių ir senų žmonių mitybos problemos, vertinami mitybą neigiamai veikiantys veiksniai. Tikslas – nustatyti pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonių mitybą sąlygojančius veiksnius. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; statistinė duomenų analizė, naudojant SPSS 21 (aprašomoji statistika, vidurkių palyginimo T testas, Anova testas). Metodai ir tiriamieji Tyrimui atlikti buvo naudojama anketinė apklausa raštu. Vyresnio amžiaus žmonių mityba buvo vertinta subjek-

26 1 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų sociodemografinės charakteristikos Sociodemografinės charakteristikos Lytis

Procentai

Moterys Vyrai 60-74 m. 75-90 m Per 90 m.

66,1 % 33,9 % 77,5 % 21,2 % 1,3 %

Gyvenamoji vieta

Miestas Gyvenvietė Kaimas

59 % 17,9 % 23,1 %

Dirba/nedirba

Dirba Nedirba

29,2 % 68,8 %

Šeimyninis statusas

Vienas Su sutuoktine/-iu Su draugu/-e Su giminėmis

28,8 % 46,6 % 5,6 % 19 %

Amžius

1 pav. Pagyvenusių ir senų žmonių mitybos subjektyvus vertinimas (kai 1 - prasčiausias; 5 – aukščiausias mitybos vertinimas)

tyviu jų požiūriu, naudojant penkiabalę Likert‘o skalę, kuomet 1 reiškė prasčiausią, 5 – geriausią mitybos vertinimą. Šiame straipsnyje analizuojami subjektyvų mitybos vertinimą lemiantys veiksniai (lytis, gyvenamoji vieta, šeimyninis statusas, išsilavinimas, finansinė padėtis, ar šiuo metu dirba, fizinis aktyvumas, vaistų vartojimas, emocinė būsena). Emocinė būsena vertinta pagal HAD depresijos ir nerimo sutrikimų tyrimo skalę HAD (ang. Hospital Anxiety and Depression). Šią skalę sudarė 14 klausimų ( 10 – ryškūs depresijos ir nerimo simptomai). Tiriamųjų grupę sudarė 307 netikimybiniu tiksliniu atrankos būdu atrinkti 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Šiame tyrime dalyvavo įvairaus sociodemografinių grupių

vyresnio amžiaus asmenys (1 lentelė). Pagal PSO amžiaus tarpsniai apibrėžiami: nuo 60 iki 74 metų pagyvenę, nuo 75 iki 90 metų seni ir daugiau kaip 90 metų ilgaamžiai. Šiame tyrime dalyvavo įvairaus vyresnio

2 pav. Mitybos vertinimas pagal skiriamas išlaidas maistui per mėnesį (kai 1 balais - labai bloga mityba, 5 balai - labai gera mityba)

3 pav. Mitybos subjektyvaus vertinimo ir šeimyninio statuso ryšys

4 pav. Mitybos vertinimo ir emocinės savijautos, kuri vertinta pagal nerimo/depresijos skalę ryšys

27 amžiaus grupių asmenys: 60-74 metų - 77,5 %, 75-90 metų - 21,2 %, per 90 metų - 1,3 %. Tiriamųjų amžiaus vidurkis - 69,7 metai, iš kurių 66,1 % moterys ir 33,9 % vyrai. Dauguma gyveno mieste - 59 %, gyvenvietėje - 17,9%, kaime - 23,1 %. Pagal darbinį statusą tiriamieji pasiskirstė į dvi grupes: 29,2 % asmenų šiuo metu dirbo, 68,8 % nedirbo. Pagal šeimyninį statusą tyrime dalyvavusieji asmenys

gyveno: vienas/-a - 28,8 %, su sutuoktine/-iu - 46,6%, su draugu/-e - 5,6 %, su giminėmis - 19 % Tyrimo rezultatai Kaip parodė tyrimas, pagyvenusių ir senų žmonių subjektyvus mitybos vertinimas penkių balų sistemoje siekė 3,5 balo. Didžioji dalis respondentų savo mitybą buvo linkę vertinti vidutiniškai (38,1 %) ir gerai (37,5%). 12 % savo mitybą vertino prasčiau (vienu ar dviem balais) ir tiek pat respondentų išsakė skirtingą požiūrį į savo mitybą skirdami jai aukščiausią vertinimą - penkis balus (1 pav.). Išryškėjo įdomus faktas, atskleidžiantis ryšius tarp subjektyvaus mitybos vertinimo ir skiriamų išlaidų maistui vienam asmeniui per mėnesį (F=4,650, p=0,001). Tyrime dalyvavę asmenys, kurie išleidžia iki 200 Lt maistui per mėnesį, savo mitybą vertino prasčiausiai (vidurkis 3,2 balo). Tačiau tie, kurie maistui skiria 600 Lt ir daugiau, savo mitybą vertino aukštesniais balais (vidurkis 4,1 balo). Gauti tyrimo duomenys aiškiai parodo finansinių galimybių ir vyresnio amžiaus žmonių subjektyvaus mitybos vertinimo tendencijas (2 pav.).

5 pav. Apetito stokos ir emocinės būsenos ryšys

8 pav. Mitybos vertinimo ir fizinio aktyvumo ryšys 6 pav. Išgeriamų skysčių kiekis per parą

7 pav. Išgeriamų skysčių kiekio per parą ir emocinės būsenos ryšys

9 pav. Dirbančių ir nedirbančių mitybos vertinimas

28 Tyrimas padėjo atskleisti sąsajas tarp subjektyvaus mitybos vertinimo ir šeimyninio statuso (3 pav.). Asmenys, kurie gyveno vieni, savo mitybą vertino daug prasčiau nei gyvenantys partnerystėje ar su vaikais, giminėmis (F=3,681; p=0,012). Asmenys, kurie gyveno vieni, savo mitybą vertino tik 3,3, kas gyveno su vaikais ar giminėmis – 3,6, o kas gyveno partnerystėje (su sutuoktiniu/-e ar draugu/-e ) mitybą vertino 3,8 balais. 4 pav. matyti, kad egzistuoja statistiškai reikšmingi skirtumai tarp subjektyvaus pagyvenusių ir senų žmonių mitybos vertinimo ir emocinės būsenos, kuri buvo vertinta pagal depresijos ir/ar nerimo sutrikimų tyrimo skalę HAD (ang. Hospital Anxiety and Depression). Gauti atsakymai leido preliminariai nustatyti depresijos ir nerimo raišką tarp tiriamųjų. Asmenys, kurie neįvardijo nerimo ir/ar depresijos požymių palankiausiai vertino ir savo mitybą – vidurkis 4 balo. Tačiau respondentai, turintys preliminarius neryškius nerimo ir/ar depresijos požymius, savo mitybą vertino prasčiau – 3,5 balo. Prasčiausiai savo mitybą vertino asmenys, turintys ryškius nerimo ir/ar depresijos požymius – 3,3 balo (F=13,157; p=0,000). Įdomu buvo įvertinti, kokią įtaką turi emocinė būsena, kuri buvo vertinta pagal depresijos ir/ar nerimo sutrikimų tyrimo skalę HAD, vyresnio amžiaus asmenų apetito stokai (5 pav.). Beveik 14 % respondentų, turintys ryškius nerimo ir/ar depresijos požymius ir labai panaši dalis respondentų, turinčių pavienius nerimo ir/ar depresijos požymius, skundėsi apetito stoka. Asmenų, tarp kurių neišryškėjo nerimo ir/ar depresijos požymiai, apetito stoka skundėsi tik vos du procentai respondentų (T=3,347;p=0,001). Vertinant pagyvenusių ir vyresnio amžiaus asmenų mitybą įdomu buvo išsiaiškinti, kiek jie suvartoja skysčių per parą (6 pav.). Paaiškėjo, kad tyrime dalyvavę asmenys nepakankamai suvartoja skysčių per parą, netgi kas antras žmogus nurodė, kad skysčių išgeria tik iki vieno litro per parą. Nuo vieno iki pusantro litro skysčių išgeria 35,2 % ir nuo pusantro iki dviejų litrų suvartoja dar mažiau respondentų (16%). Buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai ir tarp emocinės būsenos ir suvartojamų skysčių kiekio per parą (7 pav.). Galima manyti, kad emocinė būsena veikia ne tik prastesnį mitybos vertinimą, apetito stoką, bet ir suvartojamų skysčių kiekį. Beveik kas antras asmuo, turintis neryškius (48,9 %) ar ryškius (51,2 %) nerimo ir/ar depresijos požymius, išgeria iki vieno litro skysčių per parą. Rekomenduojamą skyčių kiekį per parą daugiausia suvartoja asmenys, neturintys nerimo ir/ar depresijos požymių (21,6 %). Asmenys, turintys neryškius (12,4 %) ar ryškius (15,3 %) nerimo ir/ar depresijos požymius, skysčių linkę suvartoti dar mažesnį kiekį per parą (F=2,573, p=0,05).

Tyrimas padėjo atskleisti sąsajas tarp vyresnio amžiaus asmenų fizinio aktyvumo ir subjektyvaus mitybos vertinimo (8 pav.). Didesniu fiziniu aktyvumu pasižymintys asmenys savo mitybą vertino aukštesniais balais (vidurkis 3,6). Fizine veikla neužsiimančių asmenų grupėje subjektyvus mitybos vertinimas siekė 3,3 balo (T=2,476; p=0,014). Ne tik fizinis aktyvumas, bet ir darbingumas turi įtakos subjektyviam mitybos vertinimui vyresnio amžiaus asmenų grupėje. Įdomu tai, kad tyrime dalyvavę dirbantys asmenys buvo linkę palankiau vertinti savo mitybą (T=3,209; p=0,001). Dirbančių asmenų grupėje mitybos vertinimas siekė 3,7, nedirbančių – 3,3 balo (9 pav.). Išvados 1. Žmogui senstant jo mityba kinta ir tą nulemia eilė veiksnių, dalis kurių yra nulemti organizmo senėjimo pokyčių, sveikatos būklės, dalis susiję su jo socialine, kultūrine aplinka, jo nuostatomis, žiniomis. Visus mitybą sąlygojančius veiksnius galima būtų suskirstyti į keturias grupes: socialinius, psichologinius, organizmo senėjimo nulemtus ir biomedicininius. 2. Tyrimas parodė, kad prasčiau savo mitybą vertino mažas pajamas gaunantys, nedirbantys, vieniši, kurie linkę į nerimą/depresiją, fiziškai neaktyvūs vyresnio amžiaus asmenys. Išgeriamų skysčių kiekis yra nepakankamas vyresnio amžiaus asmenų, turinčių emocinių problemų grupėje. 3. Pagyvenusių ir senų žmonių subjektyvus mitybos vertinimas nepriklauso nuo šių veiksnių: lyties, amžiaus grupių, gyvenamosios vietos, išsilavinimo. 4. Teikiant kompleksines gydymo, slaugos, reabilitacijos ir socialines paslaugas turėtų būti sprendžiamos pagyvenusių ir senų žmonių mitybos problemos, vertinami mitybą neigiamai veikiantys veiksniai ir ieškoma efektyviausių būdų jiems mažinti. Literatūra 1. European elderly: concepts, barriers and benefits. The Journal Of Nutrition, Health and Aging, 2001; 5 (4):217-9. 2. Caples SM, Gami AS, Somers VK. Obstructive sleep apnea. Annals of Internal Medicine 2005; 142 (3): 187-197. 11. 3. De Groot CPGM, Staveren WA. Determinant of macronutrient intake in elderly people. European Journal of Clinical Nutrition 2000; 54 (6):70. 77. 4. Yoshimura K, Yamada M, Kajiwara Y, Nishiguchi S, Aoyama T. Relationship between depression and risk of malnutrition among community-dwelling young-old and old-old elderly people. Aging & Mental Health 2013; 17 (4): 456-460. 5. Mahadevan M, Hartwell H J, Feldman CH, Ruzsilla JA, Raines ER. Assisted-living elderly and the mealtime experience. Journal of Human Nutrition and Dietetics 2014; 27 (2):152-161.

29 6. Matzo M. Undernourishment in hospitalized elderly patients. American Journal of Nursing 2008; 108 (4): 30-34. 7. Morais C, Oliveira B, Afonso C, Lumbers M, Raats M, de Almeida MDV. Nutritional risk of European elderly. European Journal of Clinical Nutrition 2013; 67 (11): p 1215-1219. 8. Paquet C, St-Arnaud-McKenzie D, Zhenfeng M, Kergoat MJ, Ferland G, Dubé L. More Than Just not Being Alone: The Number, Nature, and Complementarity of Meal-Time Social Interactions Influence Food Intake in Hospitalized Elderly Patients. Gerontologist 2008; 48 (5): 603-611. 9. Pearson JM, Schlettwein-Gsell D, Van Staveren W, De Groot L. Living alone does not adversely affect nutrient intake and nutritial status of 70. International Journal of Food Sciences and Nutrition 2008; 49 (2): p131-140. 10. Ramage-Morin PL, Garriguet D. Nutritional risk among older canadians. Health Reports 2013; 24 (3): 3-13. 11. Spirgienė L., Varašinskienė O. Kaimo bendruomenės pagyvenusių žmonių mitybos būklės vertinimas. Gerontologija, 2013; 14(3):152–158. 12. Shepherd A. Nutrition through the life span. Part 3: adults aged 65 years and over. British Journal of Nursing, 2009; 18 (5):301-307. 13. Watson S, Zhongxian (Katherine) Z, Wilkinson T J. Nutrition risk screening in community – living older people attending medical or falls prevention services. Nutrition and Dietetics 2010; 67 (2): 84-89. 14. Wylie C. Health and social factors affecting the food choices and nutritional intake of elderly people with restricted mobility. Journal of Human Nutrition and Dietetics 2000; 13 (5): 371-371. 15. Wright L, Hickson M, Frost G. Eating together is important: using a dining room in an acute elderly medical ward increases energy intake. Journal of Human Nutrition and Dietetics 2006; 19 (1): 23-26. ASSESSMENT FACTORS INFLUENCING THE NUTRITION OF ELDERLY PEOPLE V. Piščalkienė, R. Januškevičiūtė, R. Balčiūnienė Key words: elderly people, nutrition, sociodemographic factors, anxiety, depression.

Summary Nutrition is variable with aging. This depends on varies factors. Some of them depends on age changes of body, health status, some - on social or cultural environment, attitudes and knowledge. All influencing factors could be grouped into four groups: social, psychological, related to aging and biomedical factors. Investigative participants. In the group of investigation was 307 people older then 60 years. Investigation methods: scientific literature analysis, statistic analysis, using SPSS 17 (describtion statistics, average comparison T test, Anova test). Written questionaire was taken. Nutrition of elderlies was evaluated using 5 point Likert scale: 1 point means worst evaluation, 5 points – best nutrition evaluation. This article shows analysis of subjective evaluation of the factors influencing nutrition (gender, living place, family status, background, financial status, employment or unemployment, physical activity, medicine using, emotional status). Emocional status was evaluated using Hospital Anxiety and Depression scale (HAD). There was 14 questions in this scale (10 – well-defined symptoms of depression and anxiety). Results. Nutrition was evaluated worst by elderly people, who had low financial intake, were secluded and depression / anxiety – prone, unemployded, living alone, physical inactive. Amount of intaked fluid was insufficient in the emotional problems having elderly people group. Subjective nutrition evaluation is independent of gender, age range / groups, living place, background. Evaluation the nutrition status of elderly could become one of the preventive investigation, which could be helpful in identification undernutrition risk or undernutrition status. Correspondence to: [email protected] Gauta 2014-08-25

30

VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 30-34 doi:10.5200/sm-hs.2014.108

SĄSAJOS TARP SUAUGUSIŲJŲ MITYBOS ĮPROČIŲ BEI ĖDUONIES SUSIDARYMO Simona Dzimanavičiūtė, Margarita Jasaitytė, Daiva Mačiulienė Kauno kolegija Raktažodžiai: mitybos įpročiai, ėduonies susidarymas. Santrauka Straipsnyje pristatomo tyrimo metu buvo siekiama nustatyti sąsajas tarp suaugusiųjų mitybos įpročių ir ėduonies susidarymo. Tyrime dalyvavo atsitiktinai atrinkti, savanoriškai norintys atsakyti į anketos klausimus 153 Kauno kolegijos ir privačios odontologijos klinikos suaugusieji - nuo 18 iki 65 metų. Tyrimas parodė, kad dantų ėduonies paplitimas tarp suaugusiųjų siekė 100 proc. KPI indekso vidurkio reikšmė – 5,6. Pusės suaugusiųjų mitybos įpročiai nėra sveiki. Tarp tirtų suaugusiųjų (67%) angliavandeniai sudarė didžiąją mitybos dalį. Iš jų tik 10 proc. raciono sudarė pieno produktai. Daržovės (3%) ir žuvis (5%) sudarė mažąją mitybos raciono dalį. Nustatyta, kad didelis angliavandenių vartojimas ir nesubalansuotas daržovių, žuvies, mėsos ir pieno produktų vartojimas yra reikšmingai susiję su dideliu ėduonies intensyvumu. Įvadas Daugelis sveikatos problemų yra neatsiejama nuo nepakankamos ir nevisavertės mitybos. Tai daro įtaką ir burnos ertmės ligoms. Tačiau šiuolaikinėje medicinoje burnos sveikatos ugdymas, atliekami tyrimai ir praktika dar nėra glaudžiai susiję su mitybos mokymu. Jau nuo tada, kai Aristotelis pastebėjo, kad figa yra saldus ir minkštas vaisius, kenkiantis dantims - visi su mityba susiję tyrimai pirmiausia sutelkiami į dantų ėduonį. Lietuvos gyventojų burnos sveikata yra bloga, dantų ėduonies paplitimas tarp suaugusiųjų siekia 100 procentų [6]. 35–44 metų gyventojams ėduonis yra pažeidęs vidutiniškai 16 dantų [13]. Dantų ėduonis yra infekcinė liga, kurios vystymesi dalyvauja natūralioje burnos mikrofloroje esantys mikroorganizmai. Šie mikroorganizmai patologiškai veikia tik tada, kai pakinta burnoje jų natūralios proporcijos ir kai sumažėja burnos pH [3]. Tyrime keliamas probleminis klausimas - kokios sąsajos tarp Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

suaugusiųjų mitybos įpročių bei ėduonies susidarymo? Mitybos įtaka dantų ėduonies susidarymui. Dantų ėduonis – viena labiausiai paplitusių danties kietojo audinio ligų. Ėduonies vystymuisi daro įtaką: dantų struktūra, mikroflora, maistas ir laikas. Ėduonies vystymuisi yra būtina visų šių veiksnių sąveika - jei bent vieno veiksnio nebus, ėduonis nesivystys [4 ] (1 pav.). Manoma, kad pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos ėduonies išsivystymui, yra bloga burnos higiena ir kariesogeninis maistas. Kariesogeninis maistas tai - daug angliavandenių turintis maistas. Jau 1970 m. vykusios konferencijos metu buvo pripažinta, kad sacharozė yra pagrindinė dantų ėduonies vystymosi priežastis [3 ]. Kiti sacharidai yra fermentuojami iki pieno ir kitų rūgščių arba bakterijų, kaupiami kaip viduląsteliniai mikroorganizmų polisacharidai. Tačiau sacharozė yra unikali, nes ji sudaro atsargas, iš kurių gaminami neląsteliniai polisacharidai (fruktanas ir gliukanas) ir matricos polisacharidai (mutanas) [15 ]. Maistas, turintis daug paprastųjų angliavandenių, didina dantų ėduonies susidarymo riziką. Ryšį tarp mitybos ir ėduonies įrodo daug atliktų tyrimų. Didžiausią įtaką daro užkandžiavimai tarp pagrindinių patiekalų, kurie turi mažą

1 pav. Dantų ėduonies etiologijos schema

Adresas susirašinėti: Margarita Jasaitytė, el. p. [email protected]

31 1 lentelė. Rekomenduojama paros maisto davinio sudėtis standartinėmis porcijomis (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, 2010)

rintys atsakyti į anketos klausimus Kauno miesto pacientai. Duomenys buvo renkami 2014 m. kovo – gegužės mėnesiais. Pagal generalinės aibės skaičiuoklę, turėtų būti apklausti 384 respondentai, bet dėl diagnostinės apžiūros buvo paruošta 153 anketos, iš kurių sugrįžo 120 anketų. Tyrimas buvo vykdomas 2014 m. kovo – gegužės mėnesiais. Pirmu etapo metu suaugusiems buvo atlikta diagnostinė apžiūra ir nustatytas KPI indeksas. Apžiūrėjus pacientą arba prieš procedūrą buvo įteikiama anoniminė anketa, kurią užpildydavo iš karto. Tyrimas buvo iš dviejų dalių – diagnostinė apžiūra ir anketa. Surinktos anketos buvo kruopščiai patikrintos. Tiriamąjį kontingentą sudarė Kauno miesto suaugusieji. Tiriamųjų imtis (n) apskaičiuota pagal n = p(1 – p) / [(e/Z)2 + p(1 – p) / N] formulę. Kauno miesto statistiniais duomenimis, suaugusiųjų populiacija 2014 metais Kaune yra 250423. Pritaikius šiuos duomenis formulėje apskaičiuota, kad reikia ištirti 384 suaugusiųjų. Kadangi pasirink2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal lytį (N=120) Lytis

energetinę vertę ir pasižymi dideliu cukraus kiekiu. Kad žmogaus mityba būtų sveika, reikalingas baltymų, riebalų ir angliavandenių balansas. Labai kariesogeniški yra saldumynai, įvairūs užkandžiai. Apsaugantys nuo ėduonies – skaidulinės maisto medžiagos: daržovės, nesaldūs vaisiai, kurie padeda danties paviršiui mechaniškai apsivalyti, bei sūris. Maistas geriau pasisavinamas, kai valgoma 4 kartus per dieną.Sveika ir subalansuota mityba lemia gerą žmogaus burnos sveikatą. Tyrimo tikslas - nustatyti sąsajas tarp suaugusiųjų mitybos įpročių ir ėduonies susidarymo. Numatytajam tyrimo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) atskleisti mitybos įtaką suaugusiųjų burnos sveikatai ir teoriškai pagrįsti geros mitybos įpročius bei aprašyti ėduonies kilmę, raidą, jo atsiradimo priežastis ir sąlygas; 2) nustatyti suaugusiųjų mitybos įpročius, remiantis jų nuomone; 3) įvertinti suaugusiųjų ėduonies intensyvumą, atsižvelgiant į mitybos įpročius (1 lentlė). Tyrimo objektas ir metodika Tyrimo objektas - suaugusiųjų nuomonė apie mitybos įpročių įtaką ėduoniui susidaryti. Tyrimo respondentai, tai atsitiktinai savanoriškai no-

Respondentai

Moterys

57

Vyrai

43

2 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal amžių (N=120)

3 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal išsilavinimą (N=120)

32

6 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos įpročius, kurių KPI 1,1 - 2,6 (N=10)

4 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal ėduonies intensyvumą (N=120)

7 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos įpročius, kurių KPI 2,7 - 4,4 (N=18)

5 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos įpročius, kurių KPI 0 - 1,0 (N=6)

ta diagnostinė apžiūra, pritaikytas tyrimo ribotumas. Iš viso ištirti 120 suaugusieji. Buvo taikoma atsitiktinė atranka. Iš jų 57 proc. sudarė moterys, o vyrai 43 proc. (2 lent.). Didžiausia (42%) dalis respondentų buvo nuo 26 iki 35 metų, o mažiausia (5%) – 56-55 metų amžiaus. Nuo 18 iki 25 metų amžiaus sudarė 25%, 36-45 (13%) ir nuo 46 iki 55 (15%) apklaustųjų (2 pav.). Daugiausia (28%) respondentų įgiję bakalauro išsilavinimo laipsnį. Taip pat didžioji dalis apklaustųjų (21%) turi vidurinį išsilavinimą, pradinį (5%), pagrindinį (10%), neuniversitetinį (19%), magistrą (17%), habilituotų daktarų (0%) (3 pav.). Tyrimo rezultatai Respondentų pasiskirstymas pagal ėduonies intensyvumą.Tyrimo metu buvo vertinami ėduonies pažeisti, plombuoti ir dėl ėduonies išrauti dantys. Įvertinus šiuos aspektus suskaičiuotas KPI indeksas ir ėduonies paplitimas.

8 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos įpročius, kurių KPI 4,5 - 6,6 (N=60)

Gauti rezultatai parodė, kad bent vieną ėduonies pažeistą dantį turėjo 100% suaugusiųjų. Taip pat didžioji suaugusiųjų dalis turėjo didelį ir labai didelį ėduonies intensyvumo lygį. Pastebėta, kad pusė suaugusiųjų turi nuo 3 iki 6 ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų. Taigi ėduonies intensyvumo vidurkis tirtoje populiacijoje lygus 5,6 - kuris prilygsta dideliam ėduonies intensyvumo laipsniui. Analizuojant suaugusiųjų mitybos įpročius, buvo nustatyta, kad suaugusieji (5%), kurių ėduonies intensyvumo lygis buvo labai mažas (KPI- 0-1,1), mitybos racioną sudarė 55 proc.grūdinių produktų, o suaugusiųjų (8%), kurių ėduonies intensyvumo lygis siekė nuo 1,1 iki 3,6, grūdiniai produktai sudarė 57 proc. Grūdiniuose produktuose yra labai mažai riebalų. Grūdiniai produktai be energijos taip pat aprūpina organizmą baltymais, kaliu, kalciu, magniu ir

33

9 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos įpročius, kurių KPI > 6,7 (N=26)

10 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal gėrimus įprastą darbo dieną, kurių KPI > 6,7 (N=26)

vitaminais. Didžiosios dalies respondentų (15%) raciono taip pat sudarė pieno produktai, kurių KPI siekė iki 1,1, tuo tarpu respondentų, turinčių mažą ėduonies intensyvumo lygį, pieno produktai sudarė 12 proc., tokie kaip fermentinis sūris, pienas, jogurtas, varškė. Suaugusiųjų, kurių KPI indeksas buvo pats žemiausias, žuvis (8%) maisto racione sudaro didesnę dalį, nei mėsa (3%). Tačiau suaugusiųjų, kurių KPI yra mažas, mėsa sudarė 11 proc., o žuvis – 7 proc. mitybos raciono. Žuvis yra sveika raudonosios mėsos alternatyva (5, 6 pav.). Kita suaugusiųjų grupė (15%) priklauso vidutiniam ėduonies intensyvumo lygiui. Jų KPI siekė nuo 2,7 iki 4,4. Tyrimo metu pastebėta, kad šios grupės respondentų mitybos įpročių piramidėje grūdiniai produktai sudarė 60 proc. (makaronai, ryžiai sudarė didžiąją dalį). Pieno produktai 10 proc., o mėsa dvigubai daugiau nei žuvis. Daržovės sudarė 8 proc. mitybos raciono. Tyrimo metu nustatyta, kad pusė suaugusiųjų (50%) turi didelį ėduonies intensyvumo laipsnį. Šių respondentų mitybos įpročiai yra blogi. Tik 3 proc. mitybos raciono sudaro daržovės ir 5 proc. žuvis. Net 67 proc. sudaro grūdiniai produktai, tokie kaip duona, makaronai, ryžiai. Didelę dalį raciono sudaro mėsa (15%). Tačiau tik 10 proc. sudarė pieno produktai. Piene yra lengvai įsisavinamų maisto medžiagų, kurios būtinos organizmui vystytis ir augti. Nustatyta, jog piene yra daugiau kaip 200 įvairių medžiagų reikalingų žmogui [24] (8 pav.). Didelė dalis suaugusiųjų (22%) turi labai didelį ėduonies intensyvumo laipsnį. Jų KPI siekė daugiau nei 6,7. Respondentų mitybos įpročiai buvo labai blogi. Labai didelę dalį (71%) sudarė grūdiniai produktai. Tik po 2 proc. sudarė žuvis ir daržovės. Pieno produktai taip pat sudarė mažąją dalį (7%), tačiau mėsa – net 18 proc. Iš pieno ir pieno produktų organizmas gauna baltymų ir kalcio. Kalcio ypač reikia vaikams, paaugliams ir moterims. Jis reikalingas formuotis kaulams ir dantims. Tyrimais įrodyta, kad žmogus per dieną turi valgyti daržovių ir vaisių nors 5 kartus, tačiau Lietuvos gyventojų taip maitinasi vos 3 proc.

Taip pat 53 proc. šios grupės respondentų kiekvieną dieną geria arbatą ar kavą su cukrumi, o daugiau nei trečdalis -gazuotus gėrimus (37%) (9, 10 pav.). Išvados 1. Dantų ėduoniui atsirasti reikalingi šie veiksniai: bakterijos, angliavandeniai, dantis ir laikas. Labai kariesogeniški yra saldumynai, įvairūs užkandžiai. Apsaugantys nuo ėduonies – skaidulinės maisto medžiagos: daržovės, nesaldūs vaisiai, kurie padeda danties paviršiui mechaniškai apsivalyti, bei sūris. 2. Daugumos suaugusiųjų mitybos įpročiai nėra sveiki. Suaugusieji per parą suvalgė per mažai šviežių daržovių. Dienos maisto racioną sudarė per daug angliavandenių. Didelę dalį mitybos sudarė mėsa, o žymiai mažesnę – žuvis. Pieno produktų taip pat buvo vartojama mažiau nei rekomenduojama. 3. Suaugusieji, kurių mitybos įpročiai nėra sveiki, priklausė didelio ėduonies intensyvumo lygiui, turi pažeistų nuo 3 iki 6 dantų. Didelė dalis apklaustųjų priskirti prie labai didelio ėduonies intensyvumo,jų mitybos raciono labai mažą dalį sudarė žuvis, daržovės ir pieno produktai. Taip pat daugiau nei pusė šios grupės suaugusiųjų kiekvieną dieną geria kavą ar arbatą su cukrumi bei gazuotus gėrimus. Suaugusieji, kurie vartojo daugiau šviežių daržovių, pieno produktų ir žuvies turėjo pažeistų nuo 1 iki 2 dantų. Taip pat daugiau nei pusė mitybos raciono sudarė grūdiniai produktai, tokie kaip kruopos, dribsniai, duona ir jos produktai. Literatūra 1. Andriulis E., Grinienė E., Černiauskienė M. Moksleivio fiziologija ir higiena// Ėduonies paplitimas, Vilnius, Šviesa, 1994; 110-120. 2. Axelsson P. An introduction to risk prediction and preventive dentistry. Chicago: Quintessence publishing Co 1998; 159. 3. Domenick T, Fontana M, Martinez – Mier A, Ferreira – Zondona A, Ando M, Gonzalez –cabezas M, Bayne S. The Biology

34 Prevention, Diagnosis and Treatment of Dental Caries. The Journal of Dental Caries. The Journal of the American Dental Association 2009 Sep; 140(1): 25-34. 4. Harris NO, Modsen KO. Nutrition and the plaque disease. Connecticut, California: Appletion & Lange 1991; 347-366. 5. Higienos institutas//Lietuva. Visuomenės sveikatos netolygumai Europoje, 2013. 6. Pūrienė A. Burnos higienisto veikla: teorija ir praktika//Dantų ėduonis, Vilnius. Vaistų žinios, 2008; 65-110. 7. Promdee L, Trakulthong J, Kangwantrakul W. Sucrose consumption in Thai undergraduate students. Asia Pac J Clin Nutr 2007;16(1):22-6. 8. Richard J. Mathewson. Fundamental of pediatric dentistry. 1995; 96–97. 9. Lietuvos statistikos informacinis centras, 2008. 10. Touger – Decker R, van Loveren C. Sugar and dental caries. Am J Clin Nutr 2003; 78(4): 881-892. 11. Kelbauskienė N, Balčiūnienė I. Dantų kariesas. Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. 12. Kelbauskienė S. Paipalienė P. Kelbauskas S. Šauktinių į Lietuvos kariuomenę burnos higiena ir apydančio audinių būklė. Stomatologija, 2000; 4(2):10-3. 13. Lietuvos Respublikos vyriausybė// valstybinė maisto ir mitybos strategija, 2003. Prieiga per internetą:https://www.etar.lt/portal/ forms/legalActPrint.html?documentId=TAR.57BC3FA9B50D. [žiūrėta 2014-04-23]. 14. Loesche WJ. Microbiology of Dental Decay and Periodontal Disease. University of Texas Medical Branch at Galverton 1996. 15. Milčiuvienė S., Bendoraitienė E., Jasulaitytė L., Vaitkevičienė V., Vasiliauskienė I., Slabšinskienė E. ir kt. Vaikų burnos ligos, jų gydymas ir profilaktika. Kaunas, KMU leidykla, 2004; 37. 16. Mobley C, Marschall TA, Milgrom, Coldwell SE. The contribution of dietary factors to dental caries and diparities in caries. Acad pediatr 2009 Nov – Dec; 9(6): 410-414. 17. Murray JJ. Prevention of oral disease. Oxford: Oxford university press 1996; 280. 18. Navia JM. Nutrition and dental caries: ten findings to be remembered. International Dental Journal 1996; 46(4): 381-387. 19. Raugalė A. Vaikų ligos, 2t. Vilnius, 2003.

20. Rožnova O. Tamošiūnaitė J. Ortopedinio gydymo poreikis. Ortopedinė stomatologija, 2005; (2):28. 21. Sampaio FC, Mashado de Araugo DA, Barbosa da Silva AC. Detection of oral streptococci in dental biofilm from caries – actine and caries free children. J Microbiol 2008; 39(4). 22. Sveikos mitybos rekomendacijos// UDK 613.2(474.5). 23. Utreja D, Tewari A, Chawla MS. A study of influence of sugars on the modulations of dental plaque pH in children with rampant caries, moderate caries and no caries. Journal of Indian Society of Pedodontics and Preventive Dentistry 2010; 28(4): 278-281. 24. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba//2010. Prieiga per internetą: http://vmvt.lt/lt/as/vartotojas/maisto.produktai/pieno. produktai./ [žiūrėta 2014-05-01]. LINKS BETWEEN ADULT DIETARY HABITS AND CARIES FORMATION S. Dzimanavičiūtė, M. Jasaitytė, D. Mačiulienė Key words: dietary habits, caries formation. Summary The article presents the research about links between adult dietary habits and caries formation.The people in research was randomly selected , 153 valuanteers from Kauno kolegija and adults from private odontology clinics, who wanted to answer the questionnaire, they were 18 – 65 years old. Research showed that dental caries prevalence among adults was 100 %. Dental caries prevalence among adults was 100 percent. Dental caries intensity indicator index was of the average value - 5.6. Half of adult eating habits are not healthy. Among adults surveyed (67%) accounted for most of the carbohydrate diets. Of these, only 10 percent of diet consisted of milk products. Vegetables (3%) and fish (5%) were of little nutritional diet. It was found that high carbohydrate consumption and unbalanced vegetables, fish, meat and dairy consumption is significantly associated with high caries intensity Correspondence to: [email protected] Gauta 2014-09-17

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 35-39 doi:10.5200/sm-hs.2014.109

VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH

35

TĖVŲ, AUGINANČIŲ VAIKUS, TURINČIUS AUTIZMO SINDROMĄ, NUOMONĖ APIE DANTŲ ĖDUONIES PROFILAKTIKOS GALIMYBES Rita Juchnevičienė, Daiva Mačiulienė, Vaidilė Juškytė Kauno kolegijos Medicinos fakultetas Raktažodžiai: autizmo sindromas, ugdymas, dantų ėduonies profilaktika. Santrauka Autizmas yra vienas iš sudėtingiausių raidos sutrikimų. Autizmas yra patologinis žmogaus uždarumas, kuris apima socialinį ir emocinį nesupratimą, bendravimo sunkumą, mąstymo ir elgesio nelankstumą. Siekiant autizmo negalią turinčių žmonių neatskirti nuo visuomenės reikėtų skirti daugiau dėmesio jų prisitaikymui. Taikant stuktūruoto interviu metodą, atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 7 vaikų tėvai, auginantys autizmo sindromą turinčius vaikus. Apklausos metu buvo siekiama sužinoti tėvų nuomonę apie dantų ėduonies profilaktikos galimybes. Visi tyrime dalyvavę informantai teigė, jog pas burnos priežiūros specialistą reikėtų vaiką pratinti apsilankyti profilaktiškai kuo anksčiau, siekiant geriausių burnos higienos rezultatų. Kaip ankstyvoji autizmo diagnostika nepaprastai svarbi tolesnei vaiko raidai, taip ir ankstyvasis supažindinimas su dantų ėduonies profilaktikos galimybėmis yra labai svarbus siekiant išvengti dantų ėduonies. Įvadas Pasaulyje autizmo tema yra gana plačiai žinoma, tačiau Lietuvoje apie tai dar nėra daug kalbama. Jungtinių Valstijų vyriausybė teigia, kad pastaraisiais metais susirgimų autizmu padaugėjo nuo 10 iki 17 procentų, kadangi sergamumas autizmu sparčiai padidėjo, išaugo mokslininkų susidomėjimas ir atliekamų tyrimų skaičius [3]. Autizmas – vienas iš sudėtingiausių raidos sutrikimų, kurio patogenezė dar nėra plačiai žinoma. Autizmo simptomai nulemia raidos nukrypimus, kurie apima daugelį psichikos funkcionavimo sričių. Būdingi visą gyvenimą trunkantys socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai [5]. Siekiant autizmo sutrikimą turinčių žmonių neatskirti nuo visuomenės reikėtų skirti daugiau dėmesio integruojant juos į visuomenę. Kiekvienam vaikui su autizmo sindromu reikia Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

ieškoti tinkamo būdo mokytis, išlaikyti dėmesį ar reaguoti į pasikeitimus. Atsižvelgiant į autistų suvokimą, mąstymą, pojūčius, galima rasti elgesio sunkumų sprendimo būdus. Tėvai, auginantys vaikus, turinčius autizmo sutrikimą, susiduria su daugybe psichologinių, pedagoginių ir socialinių sunkumų, todėl ypač svarbu ieškoti galimybių palengvinti šių pacientų apsilankymus pas burnos sveikatos priežiūros specialistus – odontologus, burnos higienistus. Pasitelkiant įvairias terapijas bei programas galima palengvinti bendravimo ir elgesio sunkumus. Tyrimo tikslas: atskleisti vaikų, turinčių autizmo sindromą, dantų ėduonies profilaktikos galimybes. Tyrimo objektas ir metodologija Ištirtos 7 tėvų, auginančių vaikus, turinčius autizmo sindromą, nuomonės apie dantų ėduonies profilaktikos galimybes. Vaikų amžius nuo 3 iki 9 metų. Duomenys buvo renkami apklausinėjant struktūrinio interviu būdu, atlikta duomenų analizė. Visiems tirtiems vaikams diagnozuotas autizmas arba autizmo spektro sutrikimas. Pasirinktas struktūrinis interviu, nes tokiu būdu galima išsamiau sužinoti tėvų nuomonę apie jų vaikų elgesio ypatumus bei dantų ėduonies profilaktikos galimybę. Prieš pradedant kiekvieną interviu respondentai buvo informuojami apie jų anonimiškumą, konfidencialumą ir tyrimo duomenų pristatymą apibendrintai. Autizmo sindromas. Etiologija ir paplitimas. Šiuo metu autizmas laikomas nespecifiniu sutrikimu, kurį sukelia įvairūs kenksmingi organiniai, biologiniai ir genetiniai veiksniai. Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai – smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimas smegenyse. Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusių raidos sutrikimų grupei. Autizmas [2] yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis per pirmuosius tris gyvenimo metus, paveikiantis smegenų sričių, atsakingų už bendravimo ir socialinių įgūdžių vystymąsi [4]. Patogenezė ir etiologija tiksliai nėra žinomos. Manoma, kad ypač svarbus yra genetinis komponentas, nes Adresas susirašinėti: Daiva Mačiulienė, el. p. [email protected]

36 homozigotiniai dvyniai turi didesnę riziką abu būti autistai nei heterozigotiniai ar gimę pavieniui broliai ir sesės. Chromosomų pakitimai, neurologinės ligos taip pat yra dažnas susijęs veiksnys. Vis didėjantis įvairių sričių specialistų, mokslininkų bei visuomenės susidomėjimas šia sritimi lemia, kad autizmo atvejų nustatoma vis daugiau, geriau atpažįstami sutrikimo simptomai ir tiksliau diagnozuojami. Lietuvoje autizmo paplitimas tarp 7 – 16 metų vaikų nustatytas 11,8 iš 10000. Amerikoje 1 iš 88 vaikų turi autizmo spektro sutrikimą [6]. Pagrindiniai autizmo požymiai – sutrikęs socialinis bendravimas, kalbos raidos ir komunikacijos problemos, netipiškas, keistas elgesys, vaizduotės bei laiko suvokimo problemos. Vienas pirmųjų autizmo požymių – bet kokio aplinkinių prisilietimo atstūmimas [1]. Taigi vaikų, turinčių autizmo požymių, smegenys visą informaciją apdoroja kitaip negu normaliai besivystančių vaikų, todėl jiems sunku bendrauti su kitais žmonėmis. Dėl šios priežasties vaikai, turintys autizmo sutrikimą, atsiriboja nuo aplinkos, sunkiai formuoja socialinį elgesį, yra neramūs bei patiria naujos aplinkos baimę, pastebi atskiras detales, bet nepajėgia jų susieti. Pagrindiniai autizmo sutrikimą turinčių vaikų ugdymo metodai. Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugeliui jį turinčių vaikų nepavyksta įgyti pakankamai socialinių įgūdžių, t.y. jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis. Šiuo metu galima ieškoti galimybių pasitelkti įvairias efektyvias terapijas bei programas, tokias kaip ABBA, TEACCH (simbolių), Son-Rise ir kt., kuriomis galima palengvinti kasdienių įgūdžių tobulinimą, aplinkos pažinimą, kalbos, socialinius įgūdžius [2]. Siekiant kuo geresnės autizmo sutrikimo prognozės, svarbu kuo anksčiau pradėti teikti jiems efektyvią pagalbą, gydyti ir ugdyti. Išanalizavus ABBA, Son – Rise ir TEACCH ugdymo programų principus ir atlikus struktūrinio interviu analizę, galima daryti prielaidą, jog naudojantis TEACCH ugdymo programos principais įmanoma pasiekti teigiamų rezultatų dirbant su vaikais, turinčiais autizmo sindromą. Pagrindinė šio metodo idėja – ugdymo proceso metu mokyti vaikus autistus naudotis paveiksliukais (nuotraukomis). Visi nurodymai pateikiami vizualiai. Instrukcijos pateikiamos labai aiškiai ir nuosekliai „iš viršaus į apačią; iš kairės į dešinę“. Vaikams, turintiems sunkaus laipsnio autizmo sindromą, taikoma paprastesnė simbolių sistema, tai - PECS (Picture Exchange Communication System) sistema, kurią sudaro elementarūs paveikslėliai. Pasitelkus šios programos principus ir iš anksto aptarus su tėvais vaikų elgesio ypatumus, galima padaryti individualių apsilankymų planus, asmenines programas, pagal galimybes įtraukiant sudėtingesnes ir įvairesnes procedūras,

atliekamas odontologijos kabinete. Tyrimo rezultatų analizė. Sturktūruoto interviu klausimų eiliškumas buvo sudarytas pagal klausimų svarbą. Pirmieji klausimai buvo įvadiniai, kuriais sužinojome, ar apskritai tėvai buvo ką nors girdėję apie autizmo sindromą prieš jų vaikui diagnozuojant šį sutrikimą. Kitais klausimais svarbu buvo sužinoti apie aplinkybes per pirmuosius vizitus pas burnos priežiūros specialistus, apsilankymų svarbą siekiant išvengti burnos ligų, žinias apie ugdymo programas, taip pat individualių burnos higienos priemonių parinkimą ir racionalios mitybos įtaka dantų ėduoniui. Rezultatų aptarimas Požiūris ir žinios apie autizmo sindromą. Pasiteiravus informantų apie jų požiūrį į autizmo sindromą prieš vaikui jį nustatant, jie teigė jog: „toks sutrikimas yra kažkas baisaus“; „kai dar nežinojau, kas yra autizmas, tai man siejosi su agresija, su protiniu atsilikimu, lingavimu“. Informantų žinios parodė, jog autizmo sindromu jie domėjosi: „jau kai specialistai nustatė diagnozę, buvau pakankamai prisiskaičius apie šį sutrikimą“; „studijuodama esu girdėjus apie šį sutrikimą. Vėliau dirbau su visokias negalias turinčiais vaikais, taip pat ir su autizmo sutrikimą turinčiais“; „dar prieš mano vaikui gimstant padėjome rinkti informaciją apie šį sutrikimą bendradarbei, kuri jau turėjo vaiką su autizmo sutrikimu gimus maniškiui po trejų metų pastebėjau, kad kažkas negerai pradėjau sekti ir ieškoti, kas tai galėtų būti“. Tačiau kai kurie informantai teigė, jog žinių apie autizmo sutrikimą trūko: „informacijos labai trūko apie šį sutrikimą, kai jau jos ieškojome“. Sunkumai ugdant asmens higienos įgūdžius. Analizuojant burnos higienos sunkumus informantai pastebi, jog: „pradėjus naudoti dantų pastą su skoniu vaikas labiau leidžiasi valytis dantis“, sunkumų iškyla skalaujant burną ir kai vaikas priešinasi valymuisi:„bandom mokintis skalauti burną, bet kol kas dar sunkiai išeina.“; „skalauti dar nemoka, bet kai sakau atsigert vandens ir išspjaut, jam tai puikiai pavyksta“; „valytis dantis sunkiai pavyksta. Pats vaikas šepetėlį laiko rankose, bando kažką daryti, bet dantų neišsivalo. Todėl išvalome dantis kartu su tėčiu, vienas laiko, kitas valo, nes kitaip jokios burnos higienos priežiūros neturėtume“. Informantai pastebi, jog ilgai ir kruopščiai išvalyti dantų nepavyksta, tačiau stengiasi valytis: „nemėgsta, kai labai ilgai valomės dantis su dantų šepetėliu, todėl procedūra turi būti labai greita“; „reikia ieškoti naujų būdų, kaip jam pateikti dantų valymąsi iš naujo susiduriame su skalavimo problema“; „blogai valomės, bet stengiamės valytis. Nepasiduoda valymui, priešinasi bet dantų pastos išskalavus neišspjauna, o nuryja“; „maždaug nuo 4 metų vaikas laiko dantų šepetėlį ir bando juo valytis dantis

37 pats, kadangi labai gerai neišsivalo, aš pervalau. Jis nėra patenkintas, kai valau ten, kur jis nenori, bet leidžiasi. Bandėm naudoti dantų siūlą, bet kelis kartus, kai buvau nupirkus, ištraukdavo visą iš dėžutės ir žaisdavo“. Pirmasis apsilankymas pas burnos priežiūros specialistą. Informantai teigia, jog pirmieji apsilankymai dažniausiai būna traumos ar būtino apsilankymo metu, todėl vaikai patiria skaudžias patirtis: „dėl dantų traumos vaikas nesileido, odontologas davė tabletę, nuo kurios buvo pridujęs, vaikas baltų chalatų bijo“; „pirmą kartą buvome beveik trejų metų, kai susitrenkė dantį“; „vaikas išsigando nepažįstamų žmonių, jis nieko nesileido, kad būtų daroma“; „buvo daroma narkozė“. Kiti informantai teigia, jog: „nebuvom įėję į odontologinį kabinetą, nes per daug stresinė situacija, todėl dantis preliminariai apžiūrėjo koridoriuje“;pirmą kartą „apsilankėme profilaktiškai“; „pirmus kartus praleisdavo koridoriuje prie odontologinio kabineto gulėdama po kiek laiko gulėdavo jau kabinete. Dar vėliau mes įėjome į kabinetą, apvaikščiojome jį“; „tik vieną kartą, kai ėjome profilaktiškai“. Turėjus pirmąją blogą patirtį odontologijos kabinete sunku pasitikėti burnos priežiūros specialistais ir apskritai daktarais, todėl reikia iš naujo kurti santykį, svarbu specialistui būti užtikrintam savo darbu ir nesinervinti:„reikėjo atstatyti vaiko pasitikėjimą burnos priežiūros specialistais iš naujo pratinomės prie odontologinės kėdės bei visos įrangos po kelių metų nebe taip bijojo, apsižiūrėjo ir stsisėdo į kėdę“; „vaikas ramiai atsisėdo į kėdę ir išsižiojo. Specialistė buvo rami, nesinervino, mokėjo bendrauti su vaiku.“ Informantai teigia, jog vaikams turi būti specialiai paruošta aplinka, kuri jų negąsdintų: „bijojo triukšmą keliančių garsų“. Išanalizavus interviu atskleista, jog tik maža dalis tėvų veda vaikus profilaktiškai pasitikrinti pas burnos priežiūros specialistą, dažniausiai lankosi esant traumai ar kitu sunkiu atveju. Autistas vaikas, turėjęs skaudžią pirmąją patirtį odontologijos kabinete, stengiasi ten daugiau nebesugrįžti. Informantai pastebėjo, jog specialistams pavyksta susikalbėti su autistu vaiku, kai jie yra ramūs, užtikrinti savo darbu bei aplinka paruošta pirmiesiems vizitams. Apsilankymo pas burnos priežiūros specialistus svarba siekiant išvengti burnos ligų. Apklausinėjus informantus sužinojome, jog nauji dalykai sukelia nemalonius pojūčius bei stresines situacijas: „kas nauja - sukelia stresą, kiekvienas apsilankymas nėra paprastas labiausiai gąsdina nauja aplinka, ypač garsai, kuriems yra jautrus“. Informantai teigia, jog sveikatos specialisto apranga turi įtakos vizito sėkmei: „patyrėme nemalonių procedūrų, kurias atliko daktarai, jie vilkėjo baltus chalatus, todėl nuo to laiko jis nemėgsta jų. Kelia isterijas, kai pama-

to baltą chalatą persirengė į mėlyną, vaikui pasidarė ramiau ir leidosi apžiūrimas“. Kiti informantai teigia, jog daktaro pažinimas suteikia pacientui pasitikėjimą: „mano vaikas labai atsirenka žmones turi kitas žmogus įgyti pasitikėjimą, kad leistų ką nors daryti su juo“; „bet žmogaus pažinimas, įgytas pasitikėjimas daktaru, palengvintų apsilankymą“; „tai priklauso pas kokį odontologą jis paklius. Mano vaikas iš karto atskiria, ar specialistas bijo, jaučia stresą ir nerimą“. Tyrimo dalyviai akcentavo, jog kuo anksčiau pradėjus lankytis pas burnos priežiūros specialistus, tuo lengviau bus ateityje rasti kontaktą:„kuo anksčiau pradėjus pratinti vaiką prie odontologinio kabineto, tuo lengviau būtų su juo dirbti“; „net neįsivaizduoju, kad taip paprastai pirmą kartą atėjus į odontologinę kėdę mano vaikas išsižiotų“; „reikia pratinti vaiką prie odontologinio kabineto“. Kelių informantų manymu, žinojimas apie ankstyvojo dantų ėduonies atsiradimo priežastis padėtų jo išvengti: „besilaukdamos vaiko mamos ateina pasitikrinti burnos sveikatos, turėtų būti įspėjamos apie vaiko dantų priežiūrą, buteliuko ėduonį. Mano atveju tai būtų padėję“; „besilaukdamos vaiko mamos turėtų būti informuojamos apie dantų priežiūrą, buteliuko ėduonį, apie pirmuosius apsilankymus pas odontologus/burnos higienistus vien tam, kad vaikas jau būtų matęs tokią aplinką ir vėliau jam tai nebūtų naujovė“. Autizmu sergančių vaikų naudojamos individaulios burnos higienos priemonės. Paklausus informantų apie individualios burnos higienos priemonių naudojimą visi teigia, jog dažniausiai naudoja: „dantų šepetėlį ir dantų pastą“; retai kas naudoja „liežuvio grandiklį“. Keli informantai teigia, jog dantų pastos skonis, kvapas ir spalva turi įtakos dantų valymui: „būtinai baltą, beskonę ir bekvapę dantų pastą, kurią tiktai vieną pripažįsta“. Informantai teigia, jog: „valomės ryte ir vakare, laikomės kasdieninės dienotvarkės“. Autistų individualios burnos higienos galimybės, pritaikant TEACCH ugdymo programą. Tyrimo dalyviai akcentavo, jog kuo anksčiau pradėjus dirbti su TEACCH programa, tuo jiems lengviau buvo pasiekti gerų rezultatų: „einame į priekį, padarėme pažangą“; „yra dalykų, kuriuos pradėjome daryti, ko anksčiau nedarydavome“; „programa tikrai veiksminga, žinoma norėtųsi greitesnių rezultatų, bet judame savu tempu“; „TEACCH programą naudojame kai tik autizmo sindromas buvo diagnozuotas“; „simbolių sistema visame kame padeda mums prisitaikyti prie naujovių, tiek naujų vietų lankymo, tiek metų laikų prisitaikymo“; „TEACCH programa naudojamės, namuose turime didelę knygą, pripildytą kortelių ir simbolių, be kurios jau neįsivaizduojame mūsų gyvenimo“; „simbolių sistema ir filmuota medžiaga padeda prisitaikyti

38 prie kasdienių permainų“. Buvo minima, kad kreipiantis į specialias tarnybas, kai kurie informantai niekur nebuvo informuoti apie tinkamas ugdymo programas ir jų panaudojimą, kurios būtų palengvinusios jų kasdienius rūpesčius: „esame girdėję kai ieškojome informacijos apie ugdymo būdus buvo pasiūlyta šita programa naudotis, tačiau informacijos, kur korteles įsigyti, kaip pagal jas dirbti nebuvo pasakyta“; „dabar pradėjome susipažinti, kas būtent tai per programa“; „žinome iš dalies“. Kai kurie interviu dalyvių minėjo, jog namuose dirbti su ugdymo programomis sekasi sunkiai: „namuose sunkiai sekasi“; „namie mes ja nesinaudojame“. Tačiau visi informantai sutinka, jog draugystė ir ryšys su burnos priežiūros specialistu palengvintų apsilankymus: „motyvuotų draugystė su burnos higienistu/odontologu, pas kurį norėtų nueiti“. TEACCH ugdymo programa padeda tobulėti, prisitaikyti prie permainų daugeliui autistų vaikų. Ypač svarbus ryšys tarp specialisto ir paciento, kuris palengvina apsilankymus pas burnos priežūros specialistus. Autizmu sergančių vaikų tėvų požiūris į mitybos įtaką ėduoniui. Tyrimo dalyviai pritarė, jog mityba turi įtakos dantų ėduoniui: „tinkama mityba turi teigiamos įtakos“. Dauguma interviu dalyvavusių informantų teigė, jog dienos bėgyje užkandžiauja, nors kai kurie vaikai yra išrankūs maistui, kuriam kartais prireikia specialaus paruošimo, kad būtų suvalgytas: „vaikas nėra labai valgus, nors užkandžiauja gan dažnai sausainius ar vaisius“; „mėgsta daugiau sūresnį ar beskonį maistą. Mėgsta užkandžiauti mėgsta beveik kiekvieną kąsnį paskalauti vandeniu“; „daugiau mėgstame sausainius, sausus užkandžius, duoną, obuolius, kuriuos dienos metu gan dažnai valgome kai kurioms daržovėms ir vaisiams reikia tam tikro paruošimo“; „labai išrankus maistui vaisius valgo tiktai nulupus žievelę, braškes tiktai iš mūsų daržo“; „valgo visokius nevalgomus dalykus, tokius, kaip smėlį, žemes, žaislų detales ir t.t.“; „per dieną labai dažnai užkandžiauja pasiimdamas baranką, duoniuką nenustoja valgyt visą dieną“. Kai kurie tėvai teigia, jog vaikas nėra išrankus maistui: „viską valgome“; „valgo beveik viską“. Tyrimo dalyviai akcentavo, jog saldumynų stengiasi vengti, tačiau ne visada pavyksta jų atsisakyti: „stengiamės vengti saldumynų, labai retai valgome šokoladą, nes žinome, kad negalima“; „saldumynus labai ribojame“; „saldaus maisto praktiškai nevalgome, išskyrus glaistytą sūrelį“; „naktimis saldžių gėrimų negeriame, nes žinome, kad negalima“; „kartais norint nuraminti vaiką duodame kokio nors saldaus maisto“; „stengiamės vengti saldumynų, bet po saldainį per dieną tikrai suvalgo“. Interviu dalyviai pastebėjo, jog jų vaikams išsivystė buteliuko ėduonis, dėl netinkamos mitybos, kai kuriems iš informantų trūko žinių apie buteliuko ėduonies atsiradimo

priežastis, sužinoję stengėsi išvengti burnos ligų keliančių veiksnių: „iki dvejų metų pamaitinus savo pienu, nevalydavome dantų, todėl išsivystė buteliuko ėduonis”; „nežinodavau, kad vaikams negalima duoti saldžiai gerti prieš miegą. Todėl po kurio laiko jo dantys pradėjo gesti, išsivystė buteliuko ėduonis sužinojus stengėmės nebeduoti nieko saldaus prieš miegą“; „buvo išsivystęs buteliuko ėduonis“; „gerdavom dažnai pirktinių sulčių, dėl kurių, manau, ir turėjom buteliuko ėduonį“; „dabar prieš miegą visada išsivalome dantis“. Apibendrinant mitybos reikšmę dantų ėduonies profilaktikai galime teigti, jog būtina informuoti tėvus apie buteliuko ėduonies atsiradimo priežastis. Tai dar kartą parodo apsilankymų svarbą vos pradėjus dygti pirmiesiems pieniniams dantims. Išvados 1. Atlikus mokslinės literatūros analizę atskleista dėsningai dažnėjantys autizmo sindromo diagnozavimo atvejai visame pasaulyje. Taip pat išanalizavus mokslinės literatūros šaltinius galima daryti išvadą, jog autizmo požymiai taikant tinkamas ugdymo ir reabilitacijos formas mažėja, autizmo sutrikimą turintys vaikai gali būti sėkmingai ugdomi, todėl kiekvienu atveju aktualu ieškoti efektyvių individualiai taikomų ugdymo metodų. 2. Pagrindinė ėduonies išsivystymo priežastis yra nepakankama burnos higiena. Atsižvelgiant į autizmo sindromą reikia individualiai pritaikyti burnos priežiūros priemones, nes dantys nėra natūraliai pakankamai apsaugoti nuo ėduonies. Mityba taip pat turi didelę reikšmę ėduonies profilaktikoje. Nuo tėvų požiūrio priklauso, kokį maistą valgys mažamečiai. Dažnas kariesogeniškų produktų valgymas sukelia dantų ligą – ėduonį. Kaip ankstyvoji autizmo diagnostika nepaprastai svarbi tolesnei vaiko raidai, taip ir ankstyvasis supažindinimas su dantų ėduonies profilaktikos galimybėmis yra labai svarbus aspektas siekiant išvengti dantų ėduonies. 3. Išanalizavus tyrimo rezultatus galime teigti, jog daugumos pirmi apsilankymai yra tik esant būtinumo situacijai, bet ne profilaktiškai. Tėvai jaučia informacijos trūkumą apie tinkamą burnos priežiūrą bei ugdymo programas. Autistams vaikams naujos situacijos sukelia stresą, todėl pirmiesiems vizitams turi įtakos tinkamas odontologijos kabineto paruošimas, burnos priežiūros specialisto žinios ir kūno kalba. Taip pat pastebėta, jog turi būti tinkama specialisto apranga (vengti baltos aprangos). Tyrimo metu atskleista, jog specialisto pažinimas vaikui autistui suteikia pasitikėjimo. Tėvų nuomone, TEACCH programa palengvina apsilankymus pas burnos priežiūros specialistus. Autistai yra individualiai unikalūs, todėl nėra tokio gydymo

39 metodo, kuris vienodai padėtų kiekvienam autistui. Svarbu, kad tėvai dirbtų su specialistais ir kuo anksčiau pradėtų teikti efektyvią pagalbą. Literatūra 1. Rebecca J. Landa. Diagnosis of Autism Spectrum Disorders in the First 3 Years of Life CME. 2008. 2. DiBattisto MD C. (2011) Autism spectrum disorder. [žiūrėta 2014 01 24] Prieiga internetu: 3. Pop-Jordanova N., Plasevska-Karanfilska D. (2014) Autism – genetics, electrophysiology and clinicial syndromes.2014;35(1):133-46 [žiūrėta 2014 03 09] Prieiga internetu: ; 4. Baio J., 2010 Prevelance of Autism Spectrum Disorder Among Children Aged 8 Years – Autism and Developmental Disabilities Monitoring Network [žiūrėta 2014 05 13] Prieiga internetu: 5. American Psychiatric Association. Diagnostic and statistical manual of mental disorders. 5th ed. Arlington, 2013 [žiūrėta 2014 05 03] Prieiga internetu: ; 6. Presidential Documents, 2013. Proclamation 8954 of April 1, 2013. World Autism Awareness Day.

REVEAL PARENTS, WHO IS GROWING CHILDREN WITH AUTISM, OPINION ABOUT PROPHYLACTIC POSSIBILITIES OF TEETH DECAY R. Juchnevičienė, D. Mačiulienė, V. Juškytė Key words: autism syndrome, education, dental caries prevention. Summary Autism is one of the most complicated disorder of development. Autism (autos – self) is pathological human reticence, which includes social and emotional misunderstanding, difficulties of communication, inflexibility in thinking and behavior. Aiming not isolate people with autism from society, should be given more attention to their adaptation.. With help of structured interview method, accomplished research, in witch was taking part seven parents growing children with autism. This disorder is challenge for parents of children with autism, so mouth hygienist should help knowing about peculiarities of such disorders. All informant of the research said that child should be habituated make visits to mouth care specialist as earlier as possible, seeking to reach best results of mouth hygiene. Regular visits to mouth hygienist can help to avoid mouth diseases. Correspondence to: [email protected] Gauta 2014-06-20

KVIEČIAME PRENUMERUOTI “SVEIKATOS MOKSLŲ” ŽURNALĄ 2015 METAIS! Žurnalas “Sveikatos mokslai” (Index Copernicus, EBSCO host (Academic Search Complete), Gale (Academic OneFile), ProQuest (Ulrich's, Summon), Australia (ERA) 2012 Journal List (ERA ID 34962) skirtas visų specialybių gydytojams, slaugytojams ir kitiems specialistams, spausdina mokslinius straipsnius lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Reikalavimai straipsniams atitinka mokslo leidiniams keliamus reikalavimus. Žurnalas kioskuose neparduodamas. Žurnalą, kuris leidžiamas kartą per du mėnesius, galima užsiprenumeruoti visuose Lietuvos pašto skyriuose, taip pat internetu: www.post.lt Prenumeratos kaina nesikeičia: visiems metams – 120 Lt/34,75 EUR, šešiems mėnesiams – 60 Lt/17,37 EUR, keturiems mėnesiams – 40 Lt/11,58 EUR, dviem mėnesiams – 20 Lt/5,79 EUR. Prenumeratos kodas: 5348. Žurnalo autoriams straipsnių spausdinimas mokamas. Redakcija

40

VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 40-44 doi:10.5200/sm-hs.2014.110

ESMINIAI EDUKACINIAI SOCIALINIO DARBO ASPEKTAI Dalia Verbylė Kauno kolegijos Medicinos fakultetas Raktažodžiai: edukacinis socialinio darbo aspektas, mokytojas, geras mokymas, identitetas, integralumas, transcendentinis aspektas, tiesos siekianti bendruomenė, mokymo/si būdas, dialogas. Santrauka Straipsnyje aptariama keli esminiai edukaciniai socialinio darbo aspektai. Vienas aspektas - tai socialinio darbuotojo - mokytojo vidiniai ypatumai (identitetas ir integralumas), o tai reikalauja savęs pažinimo (intelektualinio, emocinio ir dvasinio), nuo ko priklauso mokytojo autoritetas. Kitas aspektas - sukurti mokymo/si erdvę, kurioje būtų praktikuojama tiesos siekianti bendruomenė kaip pažinimo pagrindas. Tam aptariami tiesos pažinimo ir mokymo/si būdai: linijinis, statiškas, hierarchinis ir apskritiminis, interaktyvus, dinamiškas, jų privalumai ir trūkumai. Trečias aspektas - pristatoma pažinimo bendruomenėje specifika, tai yra transcendentinis principas, galintis išreikšti save begaline įvairove formų ir technikų priklausomai nuo mokytojo identiteto ir integralumo. Toks mokymas/is pristatomas kaip sutelktas ne į mokytoją, ne į mokinį, bet į dalyką kaip objektą, esantį mokinio ir mokytojo dėmesio centre, nes toks pažinimas leidžia studentams, klientams mokytis kartu ir suteikia galimybę pažvelgti į realybę kitų akimis. Tokiu atveju pagrindinis mokymo/si metodas, labiausiai atspindintis pažinimo esmę (iš asmens vidaus į išorę) - dialogo metodas. Įvadas Anot V. Baršauskienės ir I. Leliūgienės (1), mokymas socialiniame darbe tampa asmenų įgalinimu. Tokiu būdu keičiasi asmuo, keičiasi bendruomenė. Taigi mokymas įgalina ir asmeninius, ir visuomenės pokyčius. Dar daugiau mokyme yra politinio aspekto (P. Freire (5), T. Groome (7) ir filosofinio (P. Palmer (11), P. Jarvis (8), nuo to priklauso asmens ir visuomenės gyvenimo kokybė. Taigi viena iš pagrindinių socialinio darbuotojo funkcijų yra edukacinė, kurios esminė dalis yra mokymas. Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

Žmogus mokosi visą gyvenimą, kaip teigia Mokymosi visą gyvenimą memorandumas. To reikalauja žmogaus raida ir nuolat besikeičianti aplinka. Taigi gero mokymo/si esminiai komponentai: mokytojas ir mokymo/si bendruomenė. Straipsnyje aptariami esminiai edukaciniai socialinio darbo aspektai: mokytojo vidiniai ypatumai ir pažinimo bendruomenėje specifika. Straipsnio tikslas - išsiaiškinti esminius edukacinio darbo aspektus: mokytojo vidinius ypatumus ir pažinimo bendruomenėje specifiką. Tyrimo objektas ir metodai Nagrinėjant socialinio darbo edukacinius aspektus tyrimo objektu pasirinkta esminiai edukaciniai socialinio darbo aspektai: mokytojo vidiniai ypatumai ir pažinimo bendruomenėje specifika. Metodai: mokslinės literatūros analizė, lyginimas ir sintezė. Mokytojo vidiniai ypatumai. Vienas iš svarbiausių edukacinių socialinio darbo aspektų yra socialinis darbuotojas kaip mokytojas (ugdytojas, švietėjas). P. Palmer (11), P. Jarvis (8), B. Bruner (2), tyrinėję mokytojų veiklą, priėjo išvados, jog svarbiausia minėtoje veikloje yra mokytojas kaip žmogus, t.y. žmogaus asmuo, jo vidinis pasaulis, „drąsa mokyti", jo identitetas ir integralumas. Taigi mokymą socialiniame darbe pirmiausia reikėtų suprasti kaip užduotį pažinti save. Taigi mokymas kyla iš paties mokytojo vidaus - mokytojas moko tai, kuo jis pats esąs. Todėl geras mokymas reikalauja savęs pažinimo. Vadinasi, pažinimas, tų kuriuos mokoma, ir dalyko pažinimas priklauso nuo savęs pažinimo. P. Palmer (11) išskiria tris mokymo/si būdus: intelektualinį, emocinį ir dvasinį. Intelektualinis mokymas/is reiškia, ką mokytojas galvoja apie mokymą/si - jo turinį, formas, studentus, klientus, jų prigimtį. Emocinis - kaip mokytojas ir studentas ar klientas jaučiasi mokydamiesi. Dvasinis kaip žmogus daugybe būdų atsako į širdies rūpestį, kaip sujungia įvairius gyvenimo aspektus. Būtent šis mokymas/ is yra ieškojimas, vedantis žmones iš asmens vidinio nematomo į matomą išorinį socialinį pasaulį. P. Palmer (11), Groome T. (7) teigimu, geras mokyAdresas susirašinėti: Dalia Verbylė, el. p. [email protected]

41 mas negali būti suvestas į technikas; geras mokymas kyla iš mokytojo identiteto (visos žmogaus galios, sudarančios jo gyvenimą: genetika, vyro ar moters prigimtis, kultūra, žmonės, su kuriais bendraujama, meilės, kančios patirtis ir t.t.) ir mokytojo integralumo (visuma, kurią žmogus pajėgia sukurti, o tai reiškia veiksmų tapsmą, žinant visą save). Mokymas daugiau priklauso nuo pasitikėjimo savimi nei nuo metodų. Todėl geras mokytojas laikysis integralumo pozicijos - viską susieti į visumą. Taigi mokytojo sukurti ryšiai yra jo širdyje, kur intelektas, emocijos ir dvasia susilieja viename žmoguje. Tokiu būdu žmogus moko iš visų savo galių, iš visos asmenybės. Daugelis tampa mokytojais, nes nori padėti kitiems, nes tiki, jog idėjos yra realios ir galingos, kaip ir žmones supantis pasaulis (P. Freire) (5). Tik asmens vidinė realybė (idėjos, vertybės, įsitikinimai, požiūriai ir kt.) yra svertai mokymui ir gyvenimui, tai išmintis, kuria dalijamasi. O išmintis susijusi su autoritetu. Būti mokytoju, reikia turėti autoritetą. Technikos ir technologijų kultūroje dažnai sumaišomas mokytojo autoritetas ir galia. Galia veikia daugiau iš išorių galių, autoritetas - iš vidinių žmogaus galių. Todėl klystama, ieškant autoriteto ne savyje, o išorinėse galiose. Išorinės galios priemonės daug duoda mokymui, bet jos neprideda autori-

1 paveikslas

teto. Mokytojo autoritetas labiausiai priklauso nuo to, kaip mokytojas priima savo identitetą ir integralumą bei savo pašaukimą (P. Palmer) ( 11). Pagal K. Tanner (13), šiandieniniam švietimui būdinga baimės kultūra. Baimė yra tai, kas nutolina mokytoją nuo pačio savęs, kolegų, studentų ir klientų. Mokytojo baimės persiduoda studentui, klientui ir jos didėja, kelia įtampas ir tiesiog paralyžiuoja mokymą/si. Visgi kai kurios baimės turi teigiamą poveikį. Jos padeda išlikti, net mokytis, tobulėti, jei mokytojas jas įvardija ir priima. Baimės, pagal B. Bruner (2), P. Jarvis (8), kyla iš kraštutinumų, prieštaravimų, kurie sudaro gyvenimo realybę. Tad mokyme įvairūs paradoksai yra mokymo realybė ir juos reikia priimti. P. Jarvio (8) teigimu, mokymo/si paradoksai kyla dėl prieštaravimų, susidarančių pačiose mokymo ištakose (mokymas yra individualus, o visuomenė organizacinė; mokymas gali būti ir konformistinis, ir kūrybiškas), žmogaus egzistencijoje (gyvenimas ir mirtis, džiaugsmas ir liūdesys, laisvė ir laisvės baimė, suvaržymai ir viltis bei pan.) ir visuomenėje (žmogus nori būti pačiu savimi, todėl jis turi išsilaisvinti iš kitų žmonių). Didžiausi mokymo/si paradoksai apima visas gyvenimo dimensijas ir sritis, kaip pvz: žinojimas ir elgsena, pažinimas ir moralė, gyvenimas ir mokymasis visuomenėje, buvimas ir turėjimas, prasmė ir

2 paveikslas

42 tiesa, mokymasis ir darbo vieta, senėjimas ir išmintis ir kt. B. Bruner (2) šiuolaikiniame švietimo kontekste išskiria keletą paradoksų, padedančių sukurti mokymo/si erdvę, kuri turi būti: apibrėžta ir atvira; priimančia ir atsakinga; kviečiančia individualius ir grupės balsus; gerbiančia mažas individualias istorijas ir dideles tradicijos istorijas; gerbiančia vienatvę ir kuriančia bendruomenę, priimančia tylą ir kalbą. Visa tai reikia priimti, o ne ignoruoti. Minėtus paradoksus autorius įvardija kaip gaires bet kokiam mokymui/si bet kokioje srityje. Paradoksai, keliantys įtampas, yra gyvenimo ir mokymo/si realybė ir galimybė mokytojui tobulėti. Jei mokytojas visiškai neišgyvena įtampų, jos neišnyksta, bet pereina į gilesnį lygmenį ir ten progresuoja. Tuo tarpu, pagal Aristotelį, mokymo/si sėkmę lemiantis dėsningumas būtų tada, kai išvengiama kraštutinumų. Šis aukso vidurį nusakantis teiginys atitinka visus ugdymo principinius požymius. Pažinimo bendruomenėje specifika. Geras mokymas priklauso nuo mokytojo asmens ir mokymo/si bendruomenės. Jau Sokratas pažinimą kildino iš žmogaus vidinių galių, ką visada pabrėžia humanistai. Visgi, pagal vertybinio ugdymo tyrėjus (P. Freire (5), P. Jarvis (8), P. Palmer (11), T. Groome (7), geras mokymas/is prasideda žmogaus viduje ir tęsiasi bendruomenėje. Juk gyvenimo realybė yra bendruomeninė, t.y. bendruomeninių ryšių tinklas; ir žmogus gali pažinti realybę tik būdamas joje. Kaip teigia G. Gadamer (6), bendruomenė yra vidinio žmogaus pasaulio išorinis ir matomas ženklas, kylantis, pasak P. Palmer (11), iš asmeninio identiteto ir integralumo ir vedantis į ryšių pasaulį. Tad mokymo uždavinys idealistiniu ir humanistiniu požiūriu - sukurti mokymo/si erdvę, kurioje būtų praktikuojama tiesos siekianti bendruomenė. Remiantis švietimo istorija, galima išskirti du tiesos pažinimo ir mokymo/ si būdus: 1) linijinį, statišką, hierarchinį ir 2) apskritiminį, interaktyvų, dinamišką (1, 2 paveikslas). Pirmame paveiksle matyti, kad ekspertas (mokytojas) yra tas asmuo, kuris suteikia priėjimą prie tiesos, informaciją apie tiesą pateikia per savo prizmę, jis yra arčiau tiesos. Neprofesionalas, mėgėjas (studentas, klientas) yra toliau nuo tiesos ir ją priima tik per ekspertą. Tarp ekspertų ir mėgėjų nėra jokio ryšio, nes jie yra skirtinguose tiesos pažinimo lygiuose. Paveiksle akivaizdu, kad tiesa nuleidžiama iš viršaus. Toks požiūris į tiesos pažinimą ir mokymą/si dar dažnai sutinkamas mokyme. Dažnai tai siejama su praeities mokymo sistemomis, bet vis dėlto, tai yra požiūris, turintis stiprią hierarchinę struktūrą. Toks pažinimas vyksta gana paprastai ir greitai, reikalingas mažiau sąnaudų, resursų, niekam nepavojingas ir labai centralizuotas. Antrame paveiksle matyti, kad objektas/tiesa/tema/

klausimas yra apskritimo (rato) centre, o tiesos pažinėjas (ir ekspertas, ir mėgėjas) yra apskritimo (rato) išorėje. Ir ekspertų, ir mėgėjų situacija panaši: jie visi suinteresuoti siekti tiesos ir pasidalyti savo patirtimi apie tai. Tokiu atveju susikuria skirtingi ryšiai tarp asmenų ir tarp objekto/ temos ir atskirų asmenų tarpusavyje tuo pačiu metu. Pastarasis požiūris į tiesos pažinimą ir mokymą/si radikaliai skiriasi nuo pirmojo. Antrasis požiūris daugiau primena demokratinę valdymo sistemą. Šiame požiūryje kiekvienas siekia ir realizuoja savo pažinimo poreikį ir įneša savo asmeninį indėlį į bendrą gėrį. Šiuo atveju visi yra panašioje situacijoje: visi susiję, daro įtaką ir įtakojami. Tai transformuojantis ir politinis požiūris, todėl daug sudėtingesnis, revoliucingas. Minėtas požiūris, dar pradėtas deivės Atėnės, vėliau vystytas Sokrato ir išpuoselėtas iki šių dienų ir labai populiarus postmoderniame mokyme/si. Interaktyvus, dinamiškas požiūris yra svarbus edukacinis socialinio darbo aspektas, kurio dėka mokymas tampa žmogaus įgalinimu, kurį, anot V. Baršauskienės ir I. Leliūgienės (1), galima aiškinti žmogaus autonomijos ir dalyvavimo valdyme siekimu. Įgalintas žmogus ima likimą į savo rankas ir pradeda aiškinti viso to priežastis, tai yra filosofuoti ir politikuoti. Taipogi įgyjamas pasitikėjimo savimi jausmas, asmeninis gyvenimas keičiasi, o tuo veikiami pokyčiai ir visoje socialinėje sistemoje. Tai ne tik individualus, bet ir visuomeninis pokytis. P. Freire (5), P. Jarvis (8), T. Groome (7) teigimu, toks mokymas/is transformuoja asmenis ir visuomenes. Įgalinimą puikiai iliustruoja pasikeitimo žiniomis teorija, kurios pagrindas yra principas, kad kiekvienas turi kokių nors žinių ir gali jomis pasidalyti, perduoti kitiems. Taigi bendruomeninis mokymas turi būti organizuotas taip, kad kiekvienas galėtų perduoti savo žinias ir mainais gauti žinių iš artimos aplinkos. Šis mokymo principas puikiai dera su kitu svarbiu ugdymo aspektu - ryšių kūrimu ir palaikymu (V. Baršauskienė ir I. Leliūgienė (1). B. Bruner (2), G. Gadamer (6), A. Dillard (4), K. Wojtyla (14) pabrėžia, kad pažinimo pagrindas yra pati tiesos siekianti bendruomenė. Kadangi tiesa yra transcendentinė vertybė, tai minėtame pažinime yra transcendentinis aspektas. Svarbiausia, tai suvokti, nes, išnykus tokiam suvokimui, pažinimo bendruomenė nukrypsta į absoliutizmą ir reliatyvizmą. Tuo tarpu atvirumas transcendencijai apsaugo bendruomenę nuo minėtų kraštutinumų. Taigi pažinimas bendruomenėje yra ir transcendencijos pažinimas. Anot poeto M. Rilkės (12), tokia bendruomenė gyvuoja ne asmeninių galių, minčių ir jausmų, o „didžių dalykų malonės“ galia, t.y. transcendentine galia. Pažinimo procese minėta galia pažadina žmoguje vertybes, kurios mokymo/ si bendruomenei suteikia tikrą gyvenimą. Tada žmonės

43 priima priešingumus, dviprasmybes, kūrybinį konfliktą, elgiasi garbingai, nuolankiai, tampa laisvi. Reiškia, transcendentinės vertybės (tiesa, gėris, grožis) žmogų nukreipia, ugdo, jei jis joms atviras. Kitaip sakant, tiesos pažinimas priklauso nuo pačio savęs pažinimo. Kaip teigia E. Husserl (9), K. Vojtyla (14), pažinimas kyla iš realios transcendentinės patirties ir transcendencijos kaip realybės. Minėta realybė, iš vienos pusės, tai begalinė realybės energija, iš kitos pusės, transcendencija reiškia paprasčiausia tai, kad realybė yra verta pagarbos. Apie tokį transcendentinį santykį kalba ir M. Buberis (3) akcentuodamas, jog minėto santykio pagrindas yra pagarba. Suvokti realybės energiją ir nuolat ją jausti nėra taip paprasta, bet galima praktikuoti nuolatinę pagarbą didiems dalykams. Šiuolaikinėje kultūroje, stokojančioje pagarbos ir didiems, ir mažiems dalykams, manymas „vertas pagarbos“ geriausiu atveju tampa banalus (P. Lakeland (10). To įtakoje mokymas taipogi išgyvena banalumą. Įtraukiant studentus į tiesos siekiančią bendruomenę nebūtina kėdes statyti ratu ir diskutuoti tarpusavyje. Susietumo jausmas gali būti generuojamas ir didelėje, ir mažoje auditorijoje per paskaitas, praktinius ar laboratorinius darbus, teikiant pagalbą, atliekant praktiką, naudojant elektronines informacijos priemones ir daugelį kitų mokymo/si aplinkų tiek tradicinių, tiek ir eksperimentinių. Kaip ir pats mokymas, taip ir mokymo/si bendruomenės kūrimas niekada negali būti redukuotas tik į technikas. Svarbiausia šiuo atveju yra bendruomenės ryšiai, o ne forma ir technika. Pažinimas bendruomenėje kyla iš transcendentinio principo, kuris gali išreikšti save begaline įvairove išraiškų ir formų priklausomai nuo mokytojo identiteto ir integralumo. Remiantis apskritiminiu, interaktyviu, dinamišku požiūriu pažinimas bendruomenėje galbūt turėtų būti sutelktas ne į mokytoją, ne į mokinį, bet į dalyką kaip objektą, esantį mokinio ir mokytojo dėmesio centre. Tiesos siekianti bendruomenė auditorijoje - tai bendruomenė, susitelkusi apie svarbius dalykus, kaip mokymo/si centrą. Kai mokymas/is yra centruotas į dalyką, o ne į mokinius ar mokytoją, tada niekas neignoruojama, nei mokiniai, nei mokytojas, nes jie visi siekia pažinimo. Tai ir etiška, ir intelektualu: tokie studentai ir klientai tampa aktyvūs, iniciatyvūs, laisvesni, drąsesni, kritiškesni ir tolerantiškesni. Tiesos siekiančios bendruomenės edukacijos galia pasireiškia dėl dviejų priežasčių. Pirma, žmogaus protas geriau priima informaciją ne kaip padalytą, atskirtą, segmentuotą, bet kaip informacinės bendruomenės realybės prasmingų ryšių, sąsajų būdus bei pavyzdžius. Antra, tiesos siekianti bendruomenė leidžia studentams mokytis kartu, toks mokymas/is duoda galimybę pažvelgti į realybę kitų akimis, vietoj to verčiant juos pažvelgti į realybę per savo pačių ribotą vaizdą. Tokiu būdu

kyla naujos temos ir pažinimas tęsiasi. Todėl mokymo/si bendruomenėje pagrindinis mokymo/si metodas, labiausiai atspindintis pažinimo esmę (iš asmens vidaus į išorę) - dialogo metodas. Dialogo esminės taisyklės padeda gerbti vienas kito pažeidžiamumą ir išvengti nepageidaujamos diskusijos dar jai neprasidėjus. Dialogo gairės ir taisyklės padeda laikytis pagarbaus mąstymo ir elgesio tiek su savimi, tiek su kitais. Geras mokymas/is gali vykti įvairiomis formomis ir naudoti daugybę pokalbio variantų; ir tai gali transformuoti mokymą/si. Bet visa tai vyksta tik esant gerai lyderystei. Taigi mokyme/si svarbu suvokti šiuos esminius aspektus: mokymas/is kyla iš mokytojo vidinių galių (jo identiteto ir integralumo), mokytojui svarbu sukurti tiesos siekiančią bendruomenę, mokymo/si gėris priklauso nuo to, kaip mokytojas išlaiko transcendencijos aspektą mokyme/ si ir interaktyvus, dinamiškas požiūris ar būdas mokyme/si tampantis asmens įgalinimu. Taigi visas mokslas priklauso nuo to, kaip žmonės susiburia apie svarbius, didžius dalykus aktyvioje tiesos siekiančioje bendruomenėje. Šiandien reikia tokių mokytojų, puoselėjančių viziją, kylančią iš mokytojo asmenybės. Tada nereikia kaltinti institucijų. Mokytojas turi gerbti įsipareigojimą svarbiam dalykui – mokymui/si. Vidinis prieštaravimas vyksta siekiant harmonijos su išoriniais veiksniais. Svarbu suvokti, kad negalima daugiau kolaboruoti su tuo, kas prievartautų pačio mokytojo integralumą. Mokymas/is tampa vis viešesnis ir jam reikia drąsos. Nebijoti kritikos, o ją priimti rimtai ir iš visų. Bausti ne kitus, o save, jei to reikia. Išvados 1. Vienas iš svarbiausių edukacinių socialinio darbo aspektų yra socialinio darbuotojo - mokytojo - asmuo, jo vidinis pasaulis, jo identitetas ir integralumas. Todėl geras mokymas/is reikalauja savęs pažinimo (intelektualinio, emocinio ir dvasinio). Nuo mokytojo minėtų vidinių galių priklauso jo autoritetas. 2. Įvairūs gyvenimo paradoksai tampa ir mokymo/si realybe, ir juos reikia priimti. Mokymo/si paradoksai yra pačiose mokymo/si ištakose, žmogaus egzistencijoje ir visuomenėje bei apima visas gyvenimo dimensijas ir sritis. Paradoksų priėmimas - galimybė mokytojui tobulėti. Jie padeda mokytojui pažinti save ir sukurti mokymo/si erdvę. 3. Kitas svarbus edukacinis socialinio darbo aspektas - sukurti mokymosi erdvę, kurioje būtų praktikuojama tiesos siekianti bendruomenė kaip pažinimo pagrindas. Tam išskiriami du tiesos pažinimo ir mokymo/si būdai: linijinis, statiškas, hierarchinis ir apskritiminis, interaktyvus, dinamiškas. Pastarasis mokyme/si tampa asmens ir visuomenės įgalinimo ir transformacijos įrankiu.

44 4. Pažinime ir mokyme/si taip pat svarbus yra transcendentinis aspektas, t.y. paprasčiausia realybė, verta pagarbos, ar tiesiog transcendentinis santykis, kurio pagrindas yra pagarba. Atvirumas transcendencijai apsaugo pažinimo bendruomenę nuo absoliutizmo ir reliatyvizmo. Pažinimas bendruomenėje kyla iš transcendencinio principo, galinčio išreikšti save begaline įvairove formų ir technikų, priklausomai nuo mokytojo identiteto ir integralumo. 5. Pažinimas bendruomenėje galbūt turėtų būti sutelktas ne į mokytoją, ne į mokinį, bet į dalyką kaip objektą, esantį mokinio ir mokytojo dėmesio centre. Taip tiesos siekianti bendruomenė leidžia studentams, klientams mokytis kartu ir suteikia galimybę pažvelgti į realybę kitų akimis. Tokiu atveju pagrindinis mokymo/si metodas, labiausiai atspindintis pažinimo esmę (iš asmens vidaus į išorę) - dialogo metodas. Literatūra 1. Baršauskienė V. Leliūgienė I. Sociokultūrinis darbas bendruomenėje. Kaunas. Technologija, 2001. 2. Bruner B. The Culture of Education. USA. Harword University Press, 1996. 3. Buber M. Dialogo principas I: Aš ir Tu. Vilnius. Katalikų pasaulis, 1998. 4. Dillard A. Teaching a Stone to Talk. New York: HarperColleans, 1882. 5. Freire P. Pedagogy of the Oppressed. New York. Continuum, 1997. 6. Gadamer H. G. Thruth and Method. New York. Crosroad, 1982. 7. Groome T. Educating for Life. Texas Thomas More Press, 1998. 8. Jarvis P. Mokymo paradoksai. Kaunas. VDU, 2001. 9. Husserl E. Crisis of Europian Sciences and Transcendental Philosophy. Evanston, 1970. 10. Lakeland P. Postmodernity. Mineapolis. Fortress Press, 1997. 11. Palmer, P. The Courage to Teach. Jossey-Bass Publishers, San Francisko, 1999.

12. Rilke R. M. Rodin and Other Prose Pieces. London. Quartet Books, 1986. 13. Tanner K. Theories of Culture. Mineapolis. Fortress Press, 1997. 14. Wojtyla K. Asmuo ir veiksmas. Vilnius. Aidai, 1997. ESSENTIAL EDUCATIONAL ASPECTS OF SOCIAL WORK D. Verbylė Key words: educational aspect of social work, teacher, good teaching, identity, integrity, transcendental aspect, community of truth-knowing, the way of teaching, dialogue. Summary The article presents the few essential educational aspects of social work. The first aspect of social work is a social worker as an educator (his identity and integrity). This requires knowing of self intelectualy, emotionaly and spiritualy, on which the authority of educator depends on. The second aspect of social work is to create the teaching environment, in which the truth-seeking community would be practised as the basic of teaching. There are two kinds of truth-knowing or teaching are represented; and they are following: static, hierarchical and interactive, dinamical; and their adventures and disadventures. The third aspect of social work is the transcendental principal presented as the specifisity of knowing in the community. That principle can be expressed in the variety of forms and techniques depending on the identity and integrity of the teacher. That kind of teaching is presented as consentrated to the object being at the centre of attension of both the teacher and the student. This teaching allows student and client to study together and gives the possibility to see the reality through the eyes of others. In this case the main teaching method is a dialogue, the most reflecting the essence of knowing (from the inner person the outer world). Correspondence to: [email protected] Gauta 2014-06-26

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 45-50 doi:10.5200/sm-hs.2014.111

VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH

45

SOCIALINIO DARBUOTOJO VEIKLOS POREIKIS SPRENDŽIANT MOTERŲ, SERGANČIŲ KRŪTIES VĖŽIU, SOCIALINES – PSICHOLOGINES PROBLEMAS Virginija Kondratavičienė, Dovilė Gadeikytė Kauno kolegijos Medicinos fakultetas Raktažodžiai: krūties vėžys, socialinės paslaugos, socialinis darbuotojas, socialinės – psichologinės problemos. Santrauka Krūties vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių moterų onkologinių ligų. Kasmet sergamumas šia liga vis didėja. Pastebėta, kad šia liga serga vis jaunesnės moterys. Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Sirgdamos šia liga, moterys susiduria su įvairiomis psichologinėmis ir socialinėmis problemomis. Dėl gydymo dažnai pasikeičia moters išvaizda, moteris atsiriboja nuo aplinkinių, artimųjų, nuolatos jaučia baimę ir nerimą dėl savęs, artimųjų ir ateities, taip pat nuolat patiria stresą, kurį sukelia gydymo pasekmės ir kiti stresoriai. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, koks yra socialinio darbuotojo veiklos poreikis sergančioms moterims, kad būtų galima padėti joms sumažinti keliamas socialines – psichologines problemas. Apklaustos moterys teigė, kad socialinis darbuotojas joms būtų labai naudingas, kadangi esant stacionarioje gydymo įstaigoje dažnai atsiranda įvairių klausimų ne tik joms, bet ir jų artimiesiems. Apklaustos moterys išreiškė konsultacijų poreikį joms ir jų artimiesiems apie reabilitacinėms paslaugoms priklausančias sanatorijas, socialinės paramos išmokas, taip pat jos norėtų, kad socialinis darbuotojas konsultuotų apie savipagalbos grupes. Apklaustos moterys norėtų, kad socialinis darbuotojas suteiktų joms daugiau informacijos apie kompensacinę techniką ( specialias liemenėles) ir jos gavimą, moterų, sergančių krūties vėžiu, teises ir jas ginančius įstatymus. Įvadas Krūties vėžys yra viena dažniausiai pasitaikanti moterų onkologinė liga. Nuo šios ligos kasmet miršta tūkstančiai Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

moterų [13]. Lietuvos vėžio registro duomenimis, sergamumo rodikliai didėja [2]. Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos moterų sergamumas krūties vėžiu yra maždaug dvigubai mažesnis nei Prancūzijoje, Olandijoje, Suomijoje, bet mirtingumas nuo krūties vėžio Lietuvoje ir šiose šalyse beveik vienodas [10]. N. Žemaitienės ir kt. [16] teigimu, daugiau nei 30 proc. mirčių nuo krūties vėžio galima išvengti, nors prognozuojama, kad mirtingumas nuo krūties vėžio ir toliau didės ir apie 2030 metus pasieks apie 11 milijonų. Vėžinių ligų gausėjimas neabejotinai susijęs su populiacijos senėjimu. Tačiau pagrindiniais onkologinių ligų rizikos veiksniais ir toliau išlieka plačiai paplitęs tabako rūkymas, žalingas alkoholio vartojimas, bloga mityba ir fizinio aktyvumo stoka, piktnaudžiavimas saule ir ultravioletiniais spinduliais. Tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad maždaug 5-10 proc. onkologinių ligų yra nulemtos genetiškai [16]. Onkologinių ligų gydymas trunka ilgai, yra sudėtingas ir gali kelti nemažai psichologinių sunkumų. Dažnai moterys gydymo metu ar laukdamos operacijos patiria didelį nerimą, kontrolės praradimo baimę, baimę atsiskirti nuo šeimos ir namų, baimę mirti per operaciją, ,,iš dalies pabusti“, girdėti ir jausti operacijos metu, taip pat jaučia didelį nerimą, kad po operacijos kūnas bus sudarkytas [16]. Neretai pasikeitusi onkologinės ligonės išvaizda ir įvaizdis gali tapti didele psichologine problema. Dažniausi išvaizdos pokyčiai yra šie: plaukų išslinkimas, ryškus sulysimas, kūno dalių praradimas, atskirų kūno vietų deformacija, randai [3]. Dažnai moterys, sirgdamos krūties vėžiu susiduria ne tik su psichologinėmis, bet ir su socialinėmis problemomis. Kartais moterys savo noru atsiriboja, vengia bendrauti [16]. Dėl ligos moterys pasijunta visuomenės atstumtos, atskirtos nuo viso pasaulio, kuris vėžiu neserga [5]. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su onkologiniais ligoniais, teikia tarpininkavimo, paramos ir klinikines paslaugas sergančioms moterims ir jų artimiesiems. Jie dirba kaip komandos nariai su kitais sveikatos specialistais. Pagrin-

Adresas susirašinėti: Virginija Kondratavičienė, el. p. [email protected]

46 dinė socialinio darbuotojo užduotis yra įvertinti pacientės ir jos artimųjų priežiūros poreikį ir parinkti tinkamą intervencijos būdą, kuris padėtų pacientėms rasti jų problemų sprendimo būdus [4]. Amerikos klinikinė onkologinė bendruomenė (ASCO, 2014) išskiria pagrindinius socialinio darbuotojo pagalbos būdus moterims, sergančiomis krūties vėžiu: pokalbis su kliente; tarpininkavimas tarp klientės ir sveikatos priežiūros komandos bei organizacijų, kurios teikia socialines paslaugas; bendradarbiavimas su pacientės šeima; paramos grupių koordinavimas arba informacijos teikimas apie esamas paramos grupes visuomenėje. Socialiniai darbuotojai gali suteikti socialinę pagalbą, skatindami pacientes tyrinėti ir reikšti savo jausmus, išsiaiškinti problemas, kurti planus ir tobulinti kovos su problemomis strategijas [17]. Tyrimo tikslas – nustatyti socialinio darbuotojo veiklos poreikį sprendžiant moterų, sergančių krūties vėžiu, socialines – psichologines problemas. Tyrimo objektas ir metodas Tirtas socialinio darbuotojo veiklos poreikis sprendžiant moterų, sergančių krūties vėžiu, socialines psichologines problemas. Metodas - mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, kokybinė turinio analizė. Tyrimo rezultatai Apklaustų moterų demografiniai duomenys. Tyrimas buvo atliktas 2014 m. kovo - gegužės mėnesiais. Tyrime dalyvavo trys moterys, sergančios krūties vėžiu, besigydančios vienoje iš Lietuvos onkologijos ligoninių (1, 2 lent). 1 lentelė. Apklaustų moterų amžius Kategorija

Subkategorija 57 m.

Amžius

56 m. 77 m.

Patvirtinantys teiginiai Penkiasdešimt septintų gimimo aš [Irena, 57 m.]. Penkiasdešimt šeši [Agota,56 m.]. Septyniasdešimt septyni, o liepą jau bus septyniasdešimt aštuoni [Ona, 77 m.].

2 lentelė. Apklaustų moterų vaikų skaičius Kategorija Vaikų skaičius

Subkategorija 1 2 7

Patvirtinantys teiginiai Pati vaikų neturiu, bet dukterėčią užauginau. Ji man kaip duktė, kurios neturėjau [Ona, 77 m.]. Turiu dvi dukras [Agota, 56 m.]. Žinoma turiu. Septyni vaikai mano yra [ Irena, 57m.].

Pateiktuose atsakymuose matosi, kad tyrime dalyvavo vyresnio amžiaus moterys. E. Juozaitytė [9] teigia, kad rizika sirgti krūties vėžiu padidėja vyresnio amžiaus moterims. Dažniausiai krūties vėžiu serga 45 – 75 metų amžiaus moterys. Kaip teigia G. Smailytė ir kt. [14], krūties vėžys yra retas iki 25 metų (< 10 atv./ 100000) ir ypač dažnėja po 45 metų. Tyrimo rezultatai patvirtina literatūroje pateikiamą informaciją apie moterų sergamumą dėl amžiaus, kadangi tyrimo metu apklaustos moterys yra vyresnio amžiaus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad apklaustų moterų vaikų skaičius skiriasi. Viena moteris teigė, kad užaugino savo dukterėčią kaip savo vaiką, kadangi pati vaikų negalėjo turėti. Vėžio informacijos centro [18] duomenimis, negimdymas arba vėlyvas gimdymas (po 35m.) didina riziką susirgti krūties vėžiu. Šiuo atveju moteris neturėjo galimybės turėti savo vaikų. Tokie faktai patvirtina literatūroje pateikiamą informaciją. Žinoma, kartais gyvenime susiduriama su paradoksais, kadangi viena iš apklaustų moterų turi net septynis vaikus, tačiau serga krūties vėžiu. Dar viena moteris teigė turinti dvi dukras. Moterų, sergančių krūties vėžiu, patiriamos psichologinės problemos. Pasak N. Žemaitienės ir kt. [16], vėžio diagnozė – didžiulis iššūkis kiekvienam ją išgirdusiam žmogui. Ne tik dėl visuomenėje paplitusių nuostatų, bet ir dėl to, kad susirgus onkologine liga iš tiesų gali kilti grėsmė gyvybei, o gydymas gali būti ilgas ir sudėtingas. Vėžio diagnozė ir gydymas gali kelti labai daug socialinių ir psichologinių problemų. Autoriai, tyrinėję onkologine liga sergančių ligonių reakcijas į chirurgines intervencijas, išskiria daug baimės ir nerimo šaltinių (3 lent.). Interviu metu išryškėjo penkios moterų patiriamų psichologinių problemų subkategorijos. Pirmoji – nuovargis. Dažniausiai jis vargina moteris, užsiimant fizine veikla, tokia kaip namų ruošos darbai, paprastas išėjimas į lauką pasivaikščioti, taip pat moteris nuovargis kankina dėl patiriamų skausmų. Internetinėje svetainėje http://www.kruties-vezys.lt [15] yra teigiama, kad po operacijos dažnai taikomas spindulinis gydymas, t.y. švitinimas, siekiant sunaikinti galimai likusias vėžines ląsteles. Laikinas spinduliuotės šalutinio poveikis gali būti nuovargis, apetito stoka, plaukų slinkimas apšvitinimo srityje, įskaitant pažastyje. Iš tyrimo rezultatų puikiai matosi, kad moteris kamuoja nuovargis, kadangi gydymas yra intensyvus ir ilgas. Antroji subkategorija yra miego sutrikimai. Šiuos sutrikimus patiria viena moteris iš apklaustųjų. Anot R. Ivanauskienės ir kt. [8], vienas iš specifinių vėžio simptomų yra miego sutrikimai. Tai, pasak autorių, turi ypatingos svarbos sergančiųjų gyvenimo kokybei. Nuolatinis negalėjimas užmigti kelia daug problemų sergančioms moterims, kadangi gydymo metu joms ypač svarbus poilsis. Taip pat

47 3 lentelė. Moterų, sergančių krūties vėžiu, patiriamos psichologinės problemos. Kategorija

Subkategorija Nuovargis

Miego sutrikimai Psichologinės problemos

Nuotaikų kaita

Nerimas/ baimė

Stresas

Patvirtinantys teiginiai Ar valgyt darai būna pavargsti, tai reikia prigult pailsėt. Sunku kažkaip... [Agota, 56 m.] Aš galiu pasakyt taip. Nuovargis tai žiaurus. Daugiau pavaikštai ar šiaip ką paveiki, tai žiūrėk jau prie lovos traukia, tai krūtinės skausmai. Baisu [Irena, 57 m.]. sunku man užmigt, vartausi lovoje. būna miego mažai [Agota, 56 m.].

4 lentelė. Moterų, sergančių krūties vėžiu, patiriamos socialinės problemos Kategorija

Ryšiai su artimaisiais

Nu kaip, vidutinė nuotaika. Būna ir liūdna, bet ir pasijuokiu [Ona, 77 m.]. Būna nuotaika bjauri, kaip ir visiems. [Agota, 56 m.] Nu nuotaika dabar tai jau tikrai prasta, tikrai. Kartais pralinksmėju, bet kai prasideda skausmai, tai neduok tu Dieve... [Irena, 57 m.]. Dabar tai ko labiausiai bijau, tai operacijos. O ,,vdrug“ (respondentės kalba netaisyta) neatsikelsiu, ar dar kas nors. Jezau, Jezau, bijau ir pagalvot. Aišku, vaikai mano suaugę jau, bet vis tiek baimė ima mane. Bet kai pagalvoji... bus kaip bus. Ką jau čia... [Irena, 57 m.]. nerimauju truputį, kaip bus toliau. Atrodo pagerėja vieną dieną ir žiūrėk, jau po valandos vėl blogai. Ir skausmo bijau. Vajej vajej, kai užeina... (susigraudina) [Ona, 77 m.]. biškį bijau dėl operacijos. Vis galvoju ar pavyko ji, ar nereikės dar gult ant stalo. Nenoriu, vėl to paties. Kiek galima jau suskausta labiau tą vietą ir pradedu galvot, kad kažkas negerai, kad vėl pjaus, drąskys ten mane... Ir tada galvoji, kad greičiau pasibaigtų viskas... (akyse ašaros pasirodė) pagrinde dėl ligos. Dirbt norisi, jėgų nėra, sveikatos nėra, sėdžiu čia silpna visa... [Agota, 56 m.]. pastoviai stresuoju. Seniau to nebūdavo, o dabar ta liga. Vis galvoju, ar užteks pinigų vaistams, ar suveiks gydymas [Ona, 77 m.].

miego sutrikimų priežastimi gali būti ir nuolatinis nerimas dėl ligos, skausmai. Trečioji subkategorija – nuotaikų kaita. Visos apklaustos moterys susidūrė su šia problema. Viena moteris įvardijo nuotaikų kaitos priežastį: ,,Kartais pralinksmėju, bet kai prasideda skausmai, tai neduok tu Dieve... „[ Irena, 57 m.]. Internetinėje svetainėje http://www.emedicina.lt [19] pateikiama informacija, kad įvairių autorių duomenimis, apie 51 proc. onkologinių ligonių (visų ligos stadijų) kenčia varginantį skausmą, o tarp sergančiųjų paskutinių stadijų liga tokių pacientų net 90 proc. Apie 40–50 proc. atvejų vėlyvos stadijos vėžys yra lydimas vidutinio intensyvumo ar stipraus skausmo, o 25–30 proc. atvejų – skausmas labai stiprus ar net nepakeliamas. Moterys interviu metu užsiminė, kad jaučiant skausmą, ,, apie nieką kitą negalvoji, tik kada viskas baigsis” [Agota, 56 m.].

Subkategorija

Nutrūkę/ silpni ryšiai

Geri ryšiai

Ryšiai su draugais

Nutrūkę ryšiai

Pastovūs ryšiai

Ryšiai su kolegomis darbe

Nutrūkę ryšiai

Patvirtinantys teiginiai Su viena dukra nelabai bendraujam. Nors mudvi ir seniau nesutardavom... Nu ir dar su sese ir broliu nelabai... kažkaip nenoriai bendrauja. Va seniau mes labiau, o dabar... [Agota, 56 m.]. seniau, kol dar sveika buvau, tai ir pas brolį ir pas sesę nuvažiuodavau į svečius. Dabar jau ne. Jei kas nuveža, tik tada… Dukterėčia nepavežinės juk manęs. Dirba… [Ona, 77 m.]. Su dukrom gerai sutariam. Ką aš žinau, niekas nepasikeitė. Viskas gerai kaip ir anksčiau. Su giminėm aišku bendraujam. [Irena, 57 m.]. Su dukterėčia, anūke pasikalbu kai reikia. Kol dar Antanėlis (vyras) gyvas buvo gerai mudviem buvo. Gerai sutardavom. [Ona, 77 m.]. Tai, kad nelabai aš tų draugų ir turėjau. Užtenka ir šeimos man. [Ona, 77 m.]. Aš draugų beveik neturiu. Su anūkėm, dukra, va dar su vyru bendrauju. Nereikia man draugų. [Agota, 56 m.]. Turiu aš tų draugų. Su kaimynka gerai sutariam. ,,Maladiec“ ( Respondentės kalba netaisyta) ji moteris. [Irena, 57 m.]. Vajezau, seniai jau nebendraujam. Nežinau net kur gyvena tie su kuriais dar sutardavom [Ona, 77 m.]. Aš galiu pasakyt, dirbau fermoje seniau, bet dabar tai ne, su tais žmonėm nebendrauju. Ir šiaip nenoriu aš ten pasakotis visiems. O, kad klausinės, tai tikrai... [Irena, 57 m.]. Nebendrauju. Nėra reikalo čia... [Agota, 56 m.].

Ketvirtoji subkategorija – nerimas ir baimė. J.C. Holland ir kt. [7] teigimu, neretai moterys, sergančios krūties vėžiu, patiria nuolatinę baimę. Kaip teigia D. Antinienė ir kt. [1] baimė kyla žmogui susidūrus su pavojumi. Baimei būdinga įtampa, susijaudinimas, stokojanti harmonijos veikla, pakitęs suvokimas. Didelė baimė mažina žmogaus veiklumą, sugebėjimą prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Viena moteris teigė, kad didžiausią baimę jai kelia galimybė nepabusti po operacijos ,, O ,,vdrug“ neatsikelsiu, ar dar kas nors. Jezau, Jezau, bijau ir pagalvot“ [ Irena, 57 m.]. Laukiant operacijos nerimą kelia baimė mirti per operaciją, ,,iš dalies pabusti“, girdėti ir jausti operacijos metu [16]. Taip pat moteris kamuoja ir skausmo baimė, kadangi visos skausmą jau yra patyrusios ir žino kokius baisius išgyvenimus jos tada patiria. ir skausmo bijau. Vajej vajej, kai užeina.. [Ona, 77 m.]

48 jau suskausta labiau tą vietą ir pradedu galvot, kad kažkas negerai[ Agota, 56 m.] Penktoji subkategorija – stresas. R. Lekavičienė ir kt. [11] cituodami Kanados mokslininką H. Selye (1936) teigia, kad stresas - tai bendra nespecifinė organizmo reakcija į bet kokį ,,pakenkimą“, nukreipta į organizmo gynybinių jėgų mobilizavimą. Autorių teigimu, stresą lydi neigiamos emocijos ar pikti jausmai, kurie neretai perauga į tam tikrus simptomus – skausmus, nuotaikos svyravimus, nuovargį, dirglumą ar pan. Moterų, sergančių krūties vėžiu, patiriamos socialinės problemos. N. Žemaitienė ir kt. [16] teigia, kad liga ir gydymas paveikia ir socialinį, moters sergančios krūties vėžiu, gyvenimą. Dėl ligos neretai sumažėja socialinis tinklas, bendravimas. Taip pat, autorės teigimu, operacijos pasekmės, ypač kai pakinta tokia psichologiškai svarbi sritis kaip kūno išvaizda, seksualumas, gali sukelti nemažai nerimo ir skausmingų išgyvenimų. Pacientės nerimauja dėl to, kad minėti pokyčiai gali paveikti jos intymius santykius ir ryšius šeimoje. Pasak Holland J.C ir kt. [7] moterys, sužinojusios diagnozę - krūties vėžys, - dažnai atsiriboja nuo anksčiau ją supusios aplinkos- nutrūksta ryšiai su kolegomis darbe, vengiama bendrauti su draugais, o kartais ir su artimaisiais (4 lent.). Gavus atsakymus į pateiktus klausimus išryškėjo trys kategorijos, kurios apibūdina moterų santykį su artima joms aplinka, t.y. ryšiai su artimaisiais, ryšiai su draugais ir ryšiai su kolegomis darbe. Iš gautų atsakymų galima matyti, kad santykiai su artimaisiais yra geri, vyrauja pastovūs ryšiai, tačiau viena moteris užsiminė apie pašlijusius santykius su dukra bei broliu ir seserimi. Kita moteris pasakojo, kad seniau labiau palaikydavo ryšius su broliu ir seserimi seniau, kol dar sveika buvau, tai ir pas brolį, ir pas sesę nuvažiuodavau į svečius. Dabar jau ne. Jei kas nuveža, tik tada…” [Ona, 77 m.]. Kita kategorija buvo santykiai su draugais. Ši kategorija buvo išskirta į dvi subkategorijas: nutrūkę ir pastovūs ryšiai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dvi moterys visai nebendrauja su savo draugais, nes užtenka ir šeimos narių arba išvis nejaučia poreikio bendrauti ,,Nereikia man draugų“ [Agota, 56 m.]. Trečioji kategorija yra ryšiai su kolegomis darbe. Šiai kategorijai išskirta tik viena subkategorija – nutrūkę ryšiai, kadangi visos apklaustos moterys nebendrauja su savo kolegomis. Viena iš nebendravimo priežasčių-nežinojimas, kur buvę kolegos gyvena: ,,Nežinau net kur gyvena tie, su kuriais dar sutardavom“ [Ona, 77 m.]. Tačiau nežinojimas, kur gyvena moters kolegos, yra normalus dalykas, kadangi moteris jau senokai yra pensininkė ir nedirba. Taip pat atsiskleidė dviejų moterų nenoras palaikyti ryšius su kole-

5 lentelė. Socialinio darbuotojo veiklos poreikis ir naudojimasis jo paslaugomis Kategorija Naudojimasis socialinio darbuotojo paslaugomis

Socialinio darbuotojo veiklos poreikis

Subkategorija Nors kartą naudojosi paslaugomis

Konsultavimas

Informavimas

Patvirtinantys teiginiai kreipiausi dėl pašalpų. Patarė prašymą parašyt. Prieš tai, kur tik ėjau, tai visur ,,atsimušiau“. Labai naudingas žmogus. Patarė kas priklauso [Irena, 57 m.]. kai vyras mirė, tai susidūriau su socialine darbuotoja, nes reikėjo dokumentus dėl našlystės tvarkytis [ Ona, 77 m.]. nu aš pati asmeniškai nelabai su ta darbuotoja bendrauju. Mano dukra labiau ten su ja. Dabar esu po operacijos tai man liemenėlės reikia, tai socialinė darbuotoja sakė gali padėti [Agota, 56 m.]. Būtų labai gerai, kad socialinė darbuotoja pabendrautų ir su mano šeima ir patartų jiems kaip elgtis tokioj situacijoj, kaip va dabar aš esu. Tikrai naudingas dalykas, nes dabar va mano vaikai tai ką jie žino, kur kreiptis dėl visokių ten kompensacijų, sanatorijų. Reiktų, tikrai reiktų pagalbos esu truputį girdėjusi apie tas grupes. Nu įdomu visai būtų nueit pabendraut, bet, kad aš nežinau, kur ten kas vyksta. Ir išvis ar yra mūsų mieste tokių [Irena, 57 m.] Nu įdomiausia tai man būtų sužinoti, kas skirta tokiam žmogui tokioj būsenoj. Tas visas teises, kokias aš turiu. Norėčiau aišku sužinoti apie sanatorijas. Ar mokamos būtų ar ne [Irena, 57 m.]. Norėčiau daugiau sužinoti apie tas priemones pagalbines. Nežinau, kaip ten jos tiksliai vadinasi. Nu, pavyzdžiui specialios liemenėlės reikia po operacijos. Tai va... [Ona, 77 m.]. Nu labiausiai tai man dabar reikėtų informacijos, kur ieškot tų specialių liemenėlių po operacijos [Agota, 56 m.].

gomis: ,,Nebendrauju. Nėra reikalo čia...“ [Agota, 56 m.]. ,,Ir šiaip nenoriu aš ten pasakotis visiems. O, kad klausinės, tai tikrai..." [Irena, 57 m.]. Akivaizdu, kad abi moterys yra darbingo amžiaus ir iki susirgdamos turėjo darbus. Pasak J. Lugton ir kt. [12], būdamos sveikos, moterys laiko save normaliai įsitraukusiomis į šeimą ir visuomenę asmenimis. Sunki liga gali paversti jas bejėgėmis, atimti iš jų padėtį, ypač jei jos tampa kitų žmonių neigiamo požiūrio ir apkalbų objektu. Galima teigti, kad moterys pačios silpnina savo socialinius ryšius. Šiuo atveju abi moterys vengia kontakto su kolegomis, nes nenori būti apkalbų objektu, joms sunku

49 kalbėti apie jas ištikusias bėdas, todėl jos stengiasi atsiriboti nuo supusios aplinkos. Socialinio darbuotojo veikos poreikis moterims, sergančioms krūties vėžiu, ir naudojimasis jo paslaugomis. Tyrimo metu, kurio tikslas – nustatyti socialinio darbuotojo veiklos poreikį sprendžiant moterų, sergančių krūties vėžiu, socialines- psichologines problemas, buvo užduotas klausimas ,,Ar teko susidurti su socialiniu darbuotoju per visą esamą laikotarpį ligoninėje?“, ,,Kuo jis buvo Jums naudingas?“. Gavus atsakymus, paaiškėjo, kad visos moterys daugiau ar mažiau naudojosi socialinio darbuotojo paslaugomis. I.Harness [6] teigimu, didžioji socialinio darbuotojo darbo dalis onkologijos srityje yra parama ligoniui – padėti jam sustiprėti kovojant su liga, padėti paaiškinti savo jausmus, stiprinti ir didinti bendravimą su moters šeima, suteikti realias perspektyvas ir suteikti galimybę gauti informaciją iš gydytojų komandos (5 lent.). Interviu metu moterys teigė, kad joms dabar labiausiai būtų reikalingos konsultavimo ir informavimo paslaugos. Viena iš moterų užsiminė, kad ji norėtų, jog socialinis darbuotojas konsultuotų jos artimuosius ,,Būtų labai gerai, kad socialinė darbuotoja pabendrautų ir su mano šeima ir patartų jiems kaip elgtis tokioj situacijoj, kaip va dabar aš esu. Tikrai naudingas dalykas, nes dabar va mano vaikai tai ką jie žino, kur kreiptis dėl visokių ten kompensacijų, sanatorijų “ [ Irena, 57 m.]. Taip pat moterims trūksta informacijos apie kompensacinės technikos įsigijimo galimybes. Dvi moterys teigė, kad joms šiuo metu reikalinga speciali liemenėlė po krūties operacijos. "Norėčiau daugiau sužinoti apie tas priemones pagalbines. Nežinau kaip ten jos tiksliai vadinasi. Nu, pavyzdžiui specialios liemenėlės reikia po operacijos. Tai va..." [Ona, 77 m.]. "Nu labiausiai tai man dabar reikėtų informacijos, kur ieškot tų specialių liemenėlių po operacijos" [Agota, 56 m.]. Viena moteris užsiminė, kad norėtų dalyvauti savipagalbos grupėse, kur renkasi žmonės, sergantys panašiomis ligomis, tačiau iškart pridūrė, kad ji nežino, kur tokios savipagalbos grupės rengiamos. esu truputį girdėjusi apie tas grupes. Nu įdomu visai būtų nueit pabendraut, bet, kad aš nežinau, kur ten kas vyksta. Ir išvis ar yra mūsų mieste tokių [Irena, 57 m.]. Išvados 1. Krūties vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių moterų onkologinių ligų. Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus moterys, tačiau pastebėta, kad vis dažniau šia liga suserga ir jaunesnės moterys. Moterys, sirgdamos krūties vėžiu, susiduria su psichologinėmis problemomis

– emociniu stresu, nuolatine baime ir nerimu, depresija, emociniu silpnumu ir išsekimu. Taip pat neišvengiamos ir socialinės problemos, tokios kaip vaidmens šeimoje pasikeitimas, sumažėjęs socialinis tinklas ir bendravimas, atsiribojimas nuo šeimos, draugų, kolegų darbe. 2. Moterims, sergančioms krūties vėžiu, teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Socialinis darbuotojas, dirbantis su moterimis, sergančiomis krūties vėžiu ir jų artimaisiais, teikia šias socialines paslaugas: tarpininkavimo, konsultavimo bei socialinės paramos paslaugas. Labai svarbus socialinio darbuotojo pagalbos būdas moterims, sergančioms krūties vėžiu, yra bendradarbiavimas ir veiklų koordinavimas tarp kitų institucijų, teikiančių socialines paslaugas moterims, sergančioms krūties vėžiu. 3. Tyrimo metu paaiškėjo, kad visos apklaustos moterys, sergančios krūties vėžiu, bent kartą naudojosi socialinio darbuotojo paslaugomis per visą gydymosi laikotarpį ligoninėje. Paaiškėjo, kad ne visos moterys, sergančios krūties vėžiu, buvo informuotos apie tai, kad jos turi galimybę pasinaudoti socialinio darbuotojo paslaugomis, tačiau apklaustų moterų teigimu, jos patiria socialinio darbuotojo veiklos poreikį. Apklaustos moterys teigė, kad socialinis darbuotojas joms būtų labai naudingas, kadangi esant stacionarioje gydymo įstaigoje dažnai atsiranda įvairių klausimų ne tik joms, bet ir jų artimiesiems. Moterys išreiškė konsultacijų poreikį joms ir jų artimiesiems apie reabilitacinėms paslaugoms priklausančias sanatorijas, socialinės paramos išmokas, taip pat jos norėtų, kad socialinis darbuotojas konsultuotų apie savipagalbos grupes. Apklaustos moterys norėtų, kad socialinis darbuotojas suteiktų joms daugiau informacijos apie kompensacinę techniką (pvz., specialias liemenėles) ir jos gavimą, moterų, sergančių krūties vėžiu, teises ir jas ginančius įstatymus. Literatūra 1. Antinienė D., Ausmanienė N., Jakštys J. ir kt. Psichologija studentui. Kaunas, 2000. 2. Burbienė P. ir kt. Krūties vėžys // Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2013; 2: 123-124. 3. Cicėnas S., Kalibienė D. Onkologija ir slauga. Vilnius, 2008. 4. Ganz P.A. Cancer Survivorship. Today and Tomorrow, USA, 2007. 5. Geffen J.R. Kelionė per vėžį. Kaunas, 2003. 6. Harness I., Kenneth J. Breast cancer. Michigan, 1988. 7. Holland JC, Breitbart WS, Jacobsen PB. ir kt. Psycho-Oncology, Oxford, 2010. 8. Ivanauskienė R. Kregždytė R., Padaiga Ž. Sergančiųjų krūties vėžiu gyvenimo kokybės vertinimas. Kaunas, 2010. 9. Juozaitytė E., Juodžbalienė E.B., Boguševičius A. ir kt. Krūties vėžys. Vilnius, 2004.

50 10. Juozaitytė E. Metastazinis krūties vėžys: problemos ir jų sprendimo būdai // Lietuvos gydytojo žurnalas, 2014; 1: 7. 11. Lekavičienė R., Vasiliauskienė Z.,Matulienė G. Psichologija šiandien. Kaunas, 2007. 12. Lugton J., Kindlen M. Paliatyvioji slauga. Kaunas, 2005. 13. Peacock J. Breast cancer. Perspectives on Disease and Illness. USA, 2002. 14. Smailytė G., Uleckienė S., Mickė I. Krūties vėžys: biologijos ypatumai, epidemiologinė situacija ir rizikos veiksniai// Medicinos teorija ir praktika, 2012; 1: 72. 15. Spindulinė terapija 2013. http://www.kruties-vezys.lt/kruties-vezio-gydymo-metodai/spinduline-terapija/(žiūrėta 2014- 05-16) 16. Žemaitienė N., Bulotaitė L., Jusienė R. ir kt. Sveikatos psichologija. Vilnius, 2011. 17. What Does A Social Worker Do? 2013. http://www.access2knowledge.org/jobs-education/social-worker/ (žiūrėta 2014-05-21) 18. Vėžio informacijos centras, 2010. http://www.vuoi.lt/index.php?1669323287 ( žiūrėta 2014-05- 07) 19. Vėžio sukelto proveržinio skausmo gydymas, 2010. http://www. emedicina.lt/lt/zurnalai//lietuvos_gydytojo_zurnalas_2010/7/ vezio_sukelto_proverzinio_skausmo_gydymas.html (žiūrėta 2014- 05- 16) THE NEED FOR SOCIAL WORKER PRACTICE OF WOMEN SUFFERING FROM BREAST CANCER V. Kondratavičienė, D. Gadeikytė Key words: breast cancer, social services, social worker, psychological and social problems.

Summary Breast cancer – one of the most common female cancer diseases. Every year, the incidence of this disease is increasing. It is observed that this disease affects younger women. In recent years, about 1,300 new cases of breast cancer are determined annually in Lithuania. While suffering from this disease, women are faced with a variety of psychological and social problems. Because of the treatment, women’s appearance usually change, a woman was distances from people, family, constantly feeling the fear and anxiety about relatives and future, also women constantly experiences stress caused by the effects of treatment and other external and internal stressors. Research showed that women are faced with a social worker at least once since they came to the hospital. Research showed that not all women were aware of the fact that they have access to the services of a social worker but also respondents experience the need of social workers activity. Respondents said that a social worker would be very helpful to them while they are in hospital because there are a lot of questions not only for them but also for their family. The respondents expressed a need of consultation for them and their families about sanatoriums owned by rehabilitation services, social assistance benefits and they would like to get a social worker’s advice about self-help groups. Respondents from a social worker would like to receive more information about the compensation technique (special bras), their rights and their laws. Correspondence to: [email protected] Gauta 2014-08-19

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 51-56 doi:10.5200/sm-hs.2014.112

VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH

51

GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ PADĖJĖJŲ DARBE PATIRIAMAS STRESAS Rimgailė Šatrauskaitė, Rasa Tamulienė, Daiva Mačiulienė Kauno kolegija Raktažodžiai: gydytojų odontologų padėjėjai, darbe patiriamas stresas. Santrauka Straipsnyje pristatomo tyrimo metu buvo siekiama įvertinti gydytojo odontologo padėjėjo darbe patiriamą stresą. Tyrime dalyvavo 62 Kauno mieste dirbantys odontologų padėjėjai. Gydytojų odontologų padėjėjų darbe patiriamas stresas buvo vertinamas pagal ASSET skalę, naudotas duomenų rinkimo metodas – apklausa raštu. Tyrimo rezultatai atskleidė: nors gydytojų odontologų padėjėjų darbe patiriamas stresas yra vidutinio lygmens, vis dėlto jis yra ženkliai artėjantis prie aukšto patiriamo streso lygmens. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didžiausi stresoriai gydytojo odontologo padėjėjo darbe yra santykiai su kolegomis bei tai, jog darbuotojai nesijaučia vertinami, jais nėra pakankamai pasitikima. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog didesnį stresą patiria jaunesniojo amžiaus, mažesnį darbo stažą turintys specialistai. Nustatyta, kad privačiame sektoriuje dirbantys gydytojai odontologai padėjėjai patiria aukštesnio lygmens stresą nei viešajame sektoriuje dirbantys specialistai. Įvadas Europoje atlikta apklausa apie darbuotojų saugą ir sveikatą [5] parodė, jog 38 proc. Lietuvos gyventojų nuolat patiria su darbu susijusį stresą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagrindinės darbe patiriamo streso priežastys yra per didelis darbo krūvis bei neaiškus darbe atliekamų vaidmenų bei atsakomybių pasiskirstymas [5]. Atlikti tyrimai medicinos darbuotojų [1,6,8] srityje rodo, kad šiame sektoriuje dirbantiems asmenims didžiausią stresą darbe kelia grėsmė užsikrėsti kraujo infekcijomis, neadekvatus atlyginimas bei emociškai intensyvus darbas su žmonėmis. Gydytojo odontologo padėjėjai yra vieni iš tų medicinos specialistų, kuriems dažnai tenka išgyventi stresines situacijas, jiems tenka dirbti ne tik su pacientais, bet ir tuo pačiu metu su gydytojais odontologais, jie taip pat atsakingi už daugelį sričių, nuo higienos normų laikymosi iki paŽurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

cientų sveikos gyvensenos mokymo. Pastarieji neišvengiamai susiduria su stresu darbe. Vis dėlto mokslinių tyrimų analizė atskleidė, kad didžiojoje dalyje tyrimų [1,6,8] yra koncentruojamasi į sveikatos priežiūros specialistų darbe patiriamą stresą, neišskiriant odontologų padėjėjų. Dėl to pristatomame tyrime keliamas probleminis klausimas – koks gydytojų odontologų padėjėjų darbe patiriamo streso lygmuo? Darbe patiriamo streso samprata. Darbe patiriamas stresas yra apibrėžiamas kaip emocinių, pažintinių, elgesio ir fiziologinių reakcijų į nemalonius ir kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos aspektus visuma [11]. Ši būsena apibūdinama kaip stiprus susijaudinimas ir didelis nepasitenkinimas, taip pat dažnai kaip jausmas, kad per daug reikalaujama [11]. Pažymima, kad nuolatiniai sunkumai darbe žmogų išsekina psichiškai, fiziškai bei emociškai. Mokytojus, slaugytojus, pareigūnus ir kitų profesijų atstovus, nuolat susiduriančius su ilgalaike įtampa darbe, gali labai išsekinti nuolatinis stresas. Teigiama, kad nuovargis dėl fizinio išsekimo, depresija ar neviltis dėl emocinio išsekimo, cinizmas dėl psichinio išsekimo ženkliai sumažina žmogaus darbingumą [9]. Pastebima, jog darbe patiriamas stresas dažniausiai būna nulemtas stresorių, kuriuos apibėžia keturios kategorijos: 1) darbo turinio; 2) darbo sąlygų; 3) įdarbinimo sąlygų; 4) socialinių santykių darbe [3]. Darbo turinio stresorių grupę sudaro per didelis arba per mažas darbo krūvis, sudėtingas, monotoniškas darbas, per didelė atsakomybė darbe, pavojingas darbas, iškelti neaiškūs arba prieštaringi reikalavimai darbuotojui. Darbo sąlygų kategoriją apima kenksminga aplinka, fiziškai sunkus, ergonomiškumo, tinkamos higienos ir apsauginių priemonių trūkumas bei pavojingos situacijos darbe. Įdarbinimo sąlygų kategoriją sudaro tokie stresoriai kaip pamaininis darbas, mažas atlyginimas, karjeros perspektyvų nebuvimas, lanksti darbo sutartis ar esantis netikrumo jausmas dėl darbo vietos. Socialiniai santykiai darbe yra ketvirta su darbu susijusių stresorių kategorija, į kurią įeina netinkamas vadovo darbas, nepakankama socialinė parama, menkos galimybės dalyvauti priimant sprendimus, ypač kai jie yra susiję su tiesioginėmis darbuotojo pareigomis, familiarumas ir diskriminavimas Adresas susirašinėti: Daiva Mačiulienė, el. p. [email protected]

52 [3]. Mokslinėje literatūroje [2] pažymima, kad psichosocialiniai rizikos veiksniai yra vieni iš svarbiausių stresorių. Blogas darbo organizavimas yra vienas iš pagrindinių šios grupės stresorių. Teigiama, jog kai darbuotojas aiškiai žino savo atsakomybes, o darbo sąlygos bei reikalavimai nesikeičia nuolat ir dažnai, žmogus išlieka ramus ir puikiai žino, ką reikia daryti. Pastarųjų veiksnių trūkumas lemia ne tik psichologinę įtampą darbe, tačiau ir kitus negalavimus [2]. Nuolat besitęsiantis, ilgalaikis stresas žmonėms sukelia nelaimingumo, prislėgtumo jausmą, didina širdies ir kraujagyslių, depresijos bei kitų ligų riziką. Didėjantis įvairių susirgimų skaičius dėl darbe patiriamo streso tampa viena iš daugėjančių nedarbo dienų priežasčių, dėl to patiriamas ne tik socialinis, tačiau ir ekonominis nuostolis organizacijos bei šalies lygmeniu. Apibendrinant galima pastebėti, kad darbe patiriamas stresas tampa ne tik individo, tačiau ir organizacijos bei valstybės lygmens problema. Tyrimo tikslas - įvertinti gydytojo odontologo padėjėjo darbe patiriamą stresą. Numatytajam tyrimo tikslui 1 lentelė. Dvylika ASSET streso faktorių pagal Johnson ir kt. (2005) Faktorius Darbiniai santykiai Tiesioginis darbas Perkrova Kontrolė Darbo sauga Resursai ir komunikacija Darbo – asmeninio gyvenimo balansas Mokestis ir nauda Organizacijos atsidavimas darbuotojams Darbuotojo atsidavimas organizacijai Fizinė sveikata Psichologinė gerovė

Apibūdinimas Streso šaltiniai susiję su kontaktais, kurie užmezgami su kolegomis darbe. Streso šaltiniai susiję su esminiu darbo pobūdžiu, kurį turi atlikti darbuotojas. Streso šaltiniai tiesiogiai susiję su darbo kiekiu ir laiko trukūmu. Streso šaltiniai susiję kontrolės trukūmu, kuris tiesiogiai susijęs su atliekamu darbu. Streso šaltiniai susiję su suvokiamu darbo saugumo lygiu. Streso šaltiniai susiję su tinkama įranga darbo vietoje ir kaip tai lemia komunikaciją tarp kolegų. Streso šaltiniai susiję su tuo, kaip darbas paveikia asmeninį gyvenimą. Streso šaltiniai susiję su alga ir nauda, gaunama iš darbo. Streso šaltiniai susiję su darbuotojo supratimu, kad organizacijai, kurioje jis dirba, jis yra svarbus. Streso šaltiniai susiję su suvokimu, kad darbuotojai yra atsidavę ir pasišventę savo organizacijai. Fiziniai simptomai sukelti streso. Klinikiniai psichologinių sutrikimų simptomai sukelti streso.

pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) aptarti darbe patiriamo streso sampratą; 2) nustatyti gydytojų odontologų padėjėjų darbe patiriamo streso lygmenį bei esminius stresorius, lemiančius jo atsiradimą; 3) atskleisti gydytojų odontologų padėjėjų darbe patiriamo streso skirtumus priklausomai amžiaus, sektoriaus, kuriame dirbama ir darbo stažo. Tyrimo objektas ir metodika Tyrimo objektas: gydytojų odontologų padėjėjų nuomonė apie darbe patiriamą stresą. Remiantis Lietuvos respublikos odontologų rūmų informacija (2014) Kauno mieste yra 211 gydytojo odontologo padėjėjų [7]. Siekiant užtikrinti tyrimo imties reprezentatyvumą su 5 procentų paklaida buvo nustatyta, jog reikia apklausti 136 Kauno mieste dirbančius odontologų padėjėjus [4]. Tyrimas vykdytas 2014 m. kovo-gegužės mėnesiais, jo metu anketos išdalytos 136 Kauno mieste dirbantiems odontologų padėjėjams (anketos buvo dalinamos Kauno mieste veikiančiuose odontologų kabinetuose bei internetu), anketų grįžtamumo lygmuo 45,6%, t.y. tyrime dalyvavo 62 Kauno mieste dirbantys odontologų padėjėjai. Sudarant tyrimo imtį buvo naudojamasi netikimybinės, patogiosios imties konstravimo princpu. Tyrimas buvo atliekamas laikantis etikos principų: konfidencialumo, informuoto sutikimo, laisvo apsisprendimo dalyvauti tyrime. Tyrimo metu naudotas duomenų rinkimo metodas – apklausa raštu, tyrimo instrumentas – anketa. Tyrimo anketa buvo sudaryta iš dviejų blokų: kontekstinių klausimų (amžiaus, lyties, sektoriaus, kuriame dirba, darbo stažo ir kt.) bei klausimų, skirtų streso lygmeniui įvertinti. Antrasis klausimų blokas buvo konstruojamas remiantis sutrumpinta darbe patiriamo streso vertinimo skale ASSET (A Shortened Stress Evaluation Tool) [6]. Remiantis šia skale darbe patiriamas stresas vertinamas pagal 12 faktorių (1 lentelė). Remiantis ASSET skale kiekvienas faktorių atliepiantis teiginys buvo vertinamas nuo 1 iki 10. Faktorius, vertinamas iki 4 balų, buvo vertinamas kaip mažai streso sukeliantis, nuo 4 iki 7 – vidutinį stresą sukeliantis faktorius, nuo 7 – didelį stresą sukeliantis, sveikatai grėsmę keliantis streso lygmuo [10]. Tyrimo rezultatų duomenų analizei atlikti buvo naudojama statistinė duomenų analizė, t.y., aprašomosios statistikos, dažnių bei vidurkių skaičiavimai. Tyrime dalyvavo 62 Kauno mieste dirbantys odontologų padėjėjai, iš kurių visos tyrimo dalyvės buvo moterys. Dalyvaujančių respondentų amžius pasiskirstė nuo 21 iki 56 metų amžiaus (1 paveikslas). Kaip matyti pirmame paveiksle, tyrimo dalyvių pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse yra gana tolygus, t.y., 21-29 metų amžiaus dalyviai sudarė 34 proc., 30-42 metų – 35 proc., 43-56 metų – 31

53 proc. (1 pav.). Didžioji dalis gydytojų odontologų padėjėjų, dalyvavusių tyrime, buvo dirbantys privačiame sektoriuje (58 proc.), 31 proc. – valstybiniame sektoriuje. 11 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog dirba ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje (2 pav.). Tyrimo „Gydytojų odontologų darbe patiriamas stresas“ rezultatai Gydytojų odontologų padėjėjų darbe patiriamas stresas buvo vertinamas remiantis ASSET skale. Kaip matyti 2 lentelėje, bendras gydytojų odontologų padėjėjų darbe patiriamo streso balas yra 6,47. Tai rodo, kad šių specialistų patiriamas stresas yra vidutinis, tačiau artėja prie aukšto streso lygmens (daugiau nei 7 balais vertinamas stresas yra aukšto lygmens). Matyti, jog net aštuoni iš dvylikos vertintų streso gydytojų odontologų padėjėjų darbe yra aukštą streso lygmenį sukeliantys stresoriai, t.y., didžioji dalis tyrimo respondentų nurodė, kad didžiausią stresą jiems kelia santykiai su kolegomis (9 balai), tai, jog jie jaučiasi nepakankamai vertinami savo darbo vietoje (8,23 balų), nesididžiuoja,

jog dirba konkrečioje įstaigoje (7,95 balai), darbas trukdo asmeniniam gyvenimui (7,37 balai), darbo vieta nėra pakankamai ergonomiška (7,29), neuždirba tiek, kiek kiti šios srities specialistai (7,24), laikas, skirtas darbo užduotims atlikti, nėra pakankamas (7,18 balų), nesijaučia saugumo dėl savo darbo vietos (7,11 balų) (2 lentelė). Vertinant gydytojų odontologų padėjėjų darbe patiriamą stresą jie buvo suskirstyti į dvi grupes: patiriantys vidutinio lygmens stresą (vidurkis nuo 4 iki 7 balų) ir patiriantys aukšto lygmens stresą (vidurkis nuo 7 iki 9 balų). Kaip matyti trečiame paveiksle, net 79 proc. 21-29 metų amžiaus odontologų padėjėjų darbe patiria aukšto lygmens stresą, kai šis procentas 30-42 amžiaus grupėje yra 7 proc., o 43-56 m. grupėje – 14 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp visų tyrime dalyvavusių respondentų nebuvo gydytojų odontologų padėjėjų, patiriančių žemo lygmens stresą (3 pav.). Kaip matyti trečioje lentelėje, 21-29 amžiaus gydytojų odontologų padėjėjams daugiausia streso keliantis veiksnys yra santykiai su kolegomis (10 balų), tai, jog darbe jie nėra pakankamai vertinami ir jais nėra pasitikima (9,75 balai),

1 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal amžių (N=62)

3 pav. Gydytojų odontologų padėjėjų darbe patiriamo streso lygmuo priklausomai nuo amžiaus (N=62)

2 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal sektorių, kuriame dirbama (N=62)

4 pav. Gydytojų odontologų padėjėjų darbe patiriamo streso lygmuo priklausomai nuo darbo stažo (N=62)

54 2 lentelė. Gydytojų odontologų padėjėjų darbe patiriamo streso lygmuo (N=62) *daugiau nei 7 balais vertinamas stresas yra aukšto lygmens.

Stresorius

Didžiuojuosi, jog dirbu šioje įstaigoje Darbe esu vertinamas ir manimi pasitikima Mano darbas netrukdo asmeniniam gyvenimui Laikas, skirtas darbo užduotims atlikti, yra pakankamas Mano santykiai su kolegomis yra geri Mano darbo vieta yra ergonomiška Darbo metu jaučiu nerimą Neturiu reikalingos įrangos tinkamai atlikti darbą Dažniausiai neturiu laiko pavalgyti Nedalyvauju sprendimuose, kurie tiesiogiai paveikia mano darbą Neuždirbu tiek, kiek kiti šios srities specialistai Jaučiuosi ramus dėl savo darbo vietos

Stresoriaus sukeliamo streso vidurkis

7,95* 8,23* 7,37*

Patiriamo streso lygmuo

aukštas aukštas aukštas aukštas

7,18* 9* 7,29* 5,77 5,03 6,4

Bendras gydytojų odontologų padėjėjų patiriamo streso vidurkis

6,47 (vidutinis lygmuo)

aukštas aukštas vidutinis vidutinis vidutinis vidutinis

6,44 7,24* 7,11*

aukštas aukštas

nesididžiuoja, kad dirba konkrečioje įstaigoje (9,55 balai), darbas trukdo jų asmeniniam gyvenimui (8,45 balai), laikas, skirtas darbinėms užduotims atlikti, nėra pakankamas (8,65 balai), darbo vietos ergonomiškumas (8,9 balai) bei tai, jog nėra užtikrinti savo darbo vieta (8,7 balai). 30-42 amžiaus gydytojams odontologų padėdėjams daugiausia streso keliantys veiksniai: darbas trukdo jų asmeniniam gyvenimui (7,95 balo), darbe jie nesijaučia pakankamai vertinami, jais nėra pasitikima (7,86 balai), jie nesididžiuoja dirbantys konkrečioje įstaigoje (7,52 balai) (3 lentelė). Kaip matyti trečioje lentelėje, 43-56 metų amžiaus grupėje didžiausiais stresą sukeliančiais veiksniais išlieka santykiai su kolegomis (8,6 balai) ir tai, jog darbe gydytojų odontologų padėjėjai nesijaučia pakankamai vertinami, jais nėra pakankamai pasitikima (7,5 balai). Ketvirtoje lentelėje matyti, kad privačiame sektoriuje dirbančių gydytojų odontologų padėjėjų patiriamo streso vidurkis yra aukštesnis (6,8 balai) nei valstybiniame sektoriuje (5,3 balai), ar valstybiniame ir privačiame sektoriuje (5,7 balai) dirbančiųjų specialistų (4 lentelė). Didžiausias stresą keliantis veiksnys tiek privačiame (9,47 balai), tiek valstybiniame (7,89 balai), tiek abiejuose sektoriuose

3 lentelė. Stresoriai, lemiantys gydytojų odontologų darbe patiriamą stresą skirtingose amžiaus grupėse (N=62)

*riba, kai patiriamas stresas yra aukšto lygmens.

Stresorius Didžiuojuosi, jog dirbu šioje įstaigoje Darbe esu vertinamas ir manimi pasitikima Mano darbas netrukdo asmeniniam gyvenimui Laikas, skirtas darbo užduotims atlikti, yra pakankamas Mano santykiai su kolegomis yra geri Mano darbo vieta yra ergonomiška Darbo metu jaučiu nerimą Neturiu reikalingos įrangos tinkamai atlikti darbą Dažniausiai neturiu laiko pavalgyti Nedalyvauju sprendimuose, kurie tiesiogiai paveikia mano darbą Neuždirbu tiek, kiek kiti šios srities specialistai Jaučiuosi ramus dėl savo darbo vietos

Amžiaus grupė 21-29 m. 30-42 m. 43-56 m. 7,52* 6,8 9,55* 7,86* 7,5* 9,75* 7,95* 6,05 8,45* 6,38 6,6 8,65* 10* 8,9* 4,15

8,86

8,6*

6,52

6,4

3,76

5,26

4,75

4,2

3,85

4,05

3,45

2,44

2,85

3,06

6,9

6,1

6,52 4,66

5,94 3,2 8,7*

(9,43) dirbantiems gydytojų odontologų padėjėjams yra santykiai su kolegomis. Lyginant valstybiniame ir privačiame sektoriuje dirbančius gydytojų odontologų padėjėjus matyti, kad net septyni iš dvylikos vertintų stresorių yra sukeliantys aukšto lygmens stresą (stresoriai įvertinti aukščiau nei septyniais balais) tarp gydytojų odontologų padėjėjų, dirbančių privačiame sektoriuje, kai tuo tarpu valstybiniame sektoriuje dirbantys odontologų padėjėjai tik vieną stresorių (santykius su kolegomis) įvertino kaip sukeliantį aukštą streso lygmenį (4 lentelė). Ketvirtoje lentelėje matyti, kad gydytojų odontologų padėjėjams, dirbantiems abiejuose sektoriuose, didžiausią stresą sukelia keturi veiksniai: santykiai su kolegomis (9,43 balai), nepakankamas laikas, skirtas užduotims atlikti (8,43 balai), tai, jog darbe nesijaučia pakankamai vertinami (8,43 balai), tai, jog nesijaučia saugūs dėl savo darbo vietos (7,43 balai). Rezultatai rodo, kad privačiame sektoriuje dirbantys specialistai patiria gerokai daugiau

55 streso nei valstybiniame sektoriuje dirbantys odontologų padėjėjai. Pastebėtina, kad specialistai, dirbantys abiejuose sektoriuose, patiria daugiau streso nei valstybiniame sektoriuje dirbantys asmenys, tačiau mažiau nei tik privačiame sektoriuje dirbantys gydytojai odontologų padėjėjai. Vertinant gydytojų odontologų padėjėjų darbe patiriamą stresą priklausomai nuo darbo stažo tiriamieji buvo suskirstyti į tris kategorijas: a) turintys darbo stažą iki 4 metų, b) dirbantys gydytojo odontologo padėjėjais 5-10 metus ir c) dirbantys daugiau nei 10 metų. Kaip matyti ketvirtame paveiksle, net 50 proc. trumpesnį darbo stažą turinčiųjų gytytojų odontologų padėjėjų patiria aukšto lygmens stresą, kai tuo tarpu 29 proc. 5-10 metų darbo stažą turinčiųjų specialistų ir 21 proc. gydytojų odontologų padėjėjų, dirbančių ilgiau nei 10 metų, patiria aukšto lygmens stresą (4 pav.). Vertinant veiksnius, sukeliančius darbe patiriamą stresą 4 lentelė. Stresoriai, lemiantys gydytojų odontologų darbe patiriamą stresą priklausomai nuo sektoriaus, kuriame dirba (N=62) *riba, kai patiriamas stresas yra aukšto lygmens

Stresorius Didžiuojuosi, jog dirbu šioje įstaigoje Darbe esu vertinamas ir manimi pasitikima Mano darbas netrukdo asmeniniam gyvenimui Laikas, skirtas darbo užduotims atlikti, yra pakankamas Mano santykiai su kolegomis yra geri Mano darbo vieta yra ergonomiška Darbo metu jaučiu nerimą Neturiu reikalingos įrangos tinkamai atlikti darbą Dažniausiai neturiu laiko pavalgyti Nedalyvauju sprendimuose, kurie tiesiogiai paveikia mano darbą Neuždirbu tiek, kiek kiti šios srities specialistai Jaučiuosi ramus dėl savo darbo vietos Bendras patiriamo streso vidurkis

Sektorius, kuriame dirbama Privatus Valstybinis Abu 6,11 6,68 9* 8,43* 6,06 9,22* 5,72 6,71 8,31* 8,43* 5,39 7,78* 9,47* 8,28* 3,85

7,89*

9,43*

5,56

6,57

5,27

4,7

4,66

3,3

5

2,8

3,07

2,1

4

2,8

4,94

7,43*

5,3

5,7

5,57 4,05

4,65 3,22 8,06* 6,8

tarp skirtingą darbo stažą turinčiųjų gydytojų odontologų padėjėjų, buvo nustatyta, kad santykiai su kolegomis, tai, jog specialistai jaučiasi nepakankamai vertinami bei jie nesididžiuoja tuo, jog dirba konkrečioje įstaigoje, yra aukštą streso lygmenį sukeliantys stresoriai skirtingą darbo stažą turinčių darbuotojų grupėse. Penktoje lentelėje matyti, kad iki ketverių metų darbo stažą turintiems darbuotojams taip pat stresą sukelia tokie veiksniai: darbas trukdo jų asmeniniam gyvenimui (8,18 balų), laikas, skirtas darbo užduotims atlikti, yra nepakankamas (8,53 balai), darbo vieta nėra ergonomiška (8,82 balai), jie nesijaučia ramūs dėl savo darbo vietos (8,06 balai). Pastebėtina, kad 5-10 metų darbo stažą turintiems darbuotojams aukštą streso lygmenį sukelia tik penki iš 12 vertintų stresorių, tuo tarpu gydytojų odontologų padėjėjams, dirbantiems ilgiau nei 10 metų – keturi (5 lentelė). 5 lentelė. Stresoriai, lemiantys gydytojų odontologų darbe patiriamą stresą priklausomai nuo darbo stažo (N=62) Stresorius

Didžiuojuosi, jog dirbu šioje įstaigoje Darbe esu vertinamas ir manimi pasitikima Mano darbas netrukdo asmeniniam gyvenimui Laikas, skirtas darbo užduotims atlikti, yra pakankamas Mano santykiai su kolegomis yra geri Mano darbo vieta yra ergonomiška Darbo metu jaučiu nerimą Neturiu reikalingos įrangos tinkamai atlikti darbą Dažniausiai neturiu laiko pavalgyti Nedalyvauju sprendimuose, kurie tiesiogiai paveikia mano darbą Neuždirbu tiek, kiek kiti šios srities specialistai Jaučiuosi ramus dėl savo darbo vietos

Iki 4 metų 8,82* 9,18* 8,18* 8,53* 9,82* 8,82* 3,56

Darbo stažas 5-10 Daugiau nei metai 10 metų 8,46* 7,28* 8,54*

7,59*

7,69*

6,81

6,69

6,66*

9,15*

8,5*

6,54

6,78

5,4

4,41

5,4

4,37

4,2

3,8

4,7

2,78

3,3

2,84

7,46*

6,47

6,18 4,8

5,43 3,5 8,06*

56 Išvados 1. Apibendrinant galima teigti, kad darbe patiriamas stresas yra emocinių, pažintinių, elgesio ir fiziologinių reakcijų į nemalonius ir kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos aspektus visuma. Darbe patiriamą stresą apibėžia keturios stresorių kategorijos: darbo turinio, darbo sąlygų, įdarbinimo sąlygų, socialinių santykių darbe. Nuolat besitęsiantis, ilgalaikis stresas darbuotojams sukelia nelaimingumo, prislėgtumo jausmą, didina širdies ir kraujagyslių, depresijos bei kitų ligų riziką. Didėjantis įvairių susirgimų skaičius dėl darbe patiriamo streso tampa viena iš daugėjančių nedarbo dienų priežasčių, dėl to patiriamas ne tik socialinis, tačiau ir ekonominis nuostolis organizacijos bei šalies lygmeniu. Darbe patiriamas stresas tampa ne tik individo, tačiau ir organizacijos bei valstybės lygmens problema. 2. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad gydytų odontologų padėjėjų darbe patiriamas stresas yra vidutinio lygmens, tačiau ženkliai artėja prie aukšto streso lygmens. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys aukštą streso lygmenį gydytojo odontologo darbe, yra santykiai su kolegomis, tai, jog šie specialistai jaučiasi nepakankamai vertinami, jie nėra patenkinti organizacijos, kurioje dirba, mikroklimatu. Prie aukštą streso lygmenį sukeliančių veiksnių taip pat buvo priskirti tokie stresoriai kaip darbo vietos ergonomiškumas, tai, jog darbas kliudo jų asmeniniam gyvenimui, laikas, skirtas darbo užduotims atlikti, nėra pakankamas, nejaučia saugumo dėl savo darbo vietos. 3. Vertinant gytytojų odontologų padėjėjų darbe patiriamą stresą pagal amžių buvo nustatyta, jos jaunesniojo amžiaus darbuotojai patiria didesnį stresą nei vyresniojo amžiaus. Nustatyta, kad jaunesniojo amžiaus darbuotojams didžiausi stresą sukeliantys veiksniai yra santykiai su kolegomis, tai, jog jie jaučiasi nepakankamai įvertinti bei nepasitikėjimas institucija, kurioje dirbama. Vyresniojo amžiaus darbuotojams didžiausią stresą sukelia santykiai su kolegomis bei tai, jog jie nesijaučia pakankamai vertinami savo atliekamame darbe. Vertinant pagal darbo stažą, buvo nustatyta, kad mažesnį darbo stažą turintieji darbuotojai patiria daugiau streso. Pastebėta, kad nepriklausomai nuo turimo darbo stažo aukščiausio lygmens stresą specialistams kelia santykiai su kolegomis. Vertinant pagal sektorių, kuriame dirba gydytojų odontologų padėjėjai, buvo nustatyta, kad privačiame sektoriuje dirbantys gydytojų odontologų padėjėjai patiria aukštesnio lygmens stresą nei specialistai, dirbantys valstybiniame sektoriuje. Nustatyta, kad tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje dirbantiems odontologų padėjėjams didžiausią stresą keliantis veiksnys yra santykiai su kolegomis.

Literatūra 1. Akinwumi O, Owolabi OA, Owolabi OR, OlaOlorun AD, Olofin A. Work-related stress perception and hypertension amongst health workers of a mission hospital in Oyo State, south-western Nigeria. // African Journal of Primary Health Care & Family Medicine 2012; 4(1):1-7. 2. Ambrazevičius I. Stresas darbe – daugelio sveikatos sutrikimų priežastis. // Psichologija, 2009; 9: 25-28. 3. Chmiel N. Darbo ir organizacinė psichologija. Kaunas, Poligrafija ir informatika, 2000. 4. Creative Research System. (2014). Prieiga internete: http:// www.surveysystem.com/sscalc.htm , peržiūrėta: 2014-03-04 5. European Opinion Poll on Occupational Safety and Health (2013). European Agency for Safety and Health at work. Prieiga internete: https://osha.europa.eu/en/safety-health-in-figures/ eu-poll-press-kit-2013.pdf , peržiūrėta: 2014-02-25. 6. Johson S., Cooper C., Cartwright S., Taylor p., Millet C. The experience of work releted stress aross occupations. //Journal of Managerial Psychology, 2005, Nr. 20(5), p. 178- 189. 7. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai. (2014). Prieiga internete: http://www.odontologurumai.lt/ , peržiūrėta: 2014-03-04 8. Millere I., Circenis K. Stress related work environment factors: nurses survey results. // International Journal of Collaborative Research on Internal Medicine & Public Health, 2012, Nr. 4(6), p. 1150 – 1157. 9. Myers D.G. Psichologija. Kaunas, Poligrafija ir informatika, 2000. 10. Phillips S, Sen D, McNamee R. Prevalence and causes of self reported work – related stress in head teachers. // Occupational medicine, 2007; 57: 367 -375. 11. Stress am Arbeitplatz und seine Folge. (2006). Prieiga internetu: http://www.sozialnetz.de , peržiūrėta 2014-04-02. DENTAL ASSISTANT’S WORK-RELATED STRESS R. Šatrauskaitė, R. Tamulienė, D Mačiulienė Key words: dental assistant, work – related stress. Summary The article presents the research about dental assistant’s work-related stress. The study involved 62 dental assistants who work in the city of Kaunas. Dental assistant’s work-related stress was measured using principle of ASSET scale, used method of data collection - written survey. Study results revealed that dental assistant’s work-related stress level is average, however, it is moving towards the high stress level. The study showed that dental assistants most stress elevating factors are the relationships with colleagues and the facts that employees do not feel valued, they aren’t trusted enough. The results showed that a higher level of stress is experienced by younger age professionals with less experience. It was found that dental assistants who work in private sector are experiencing higher level stress than the professionals who work in the public sector. Correspondence to: [email protected] Gauta 2014-06-23

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 57-63 doi:10.5200/sm-hs.2014.113

VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH

57

FILTRUOTO VANDENS, TIEKIAMO VANDENTIEKIO, KOKYBĖS PAGAL CHEMINĘ SUDĖTĮ ĮVERTINIMAS Vaida Batulevičienė, Kristina Žižytė Kauno kolegijos Medicinos fakultetas Raktažodžiai: buitiniai vandens filtrai, geriamasis vanduo, vandens kokybė. Santrauka Vandentiekio vandenį vartotojai naudoja įvairiems tikslams, o vartojant jį kaip geriamąjį vandenį vartotojai sprendžia jo tinkamumą pagal savo skonį. Vartotojai stengiasi pritaikyti vandenį savo reikmėms ir skoniui gerindami jo kokybę. Vienas iš vandens gerinimo būdų yra vandens filtracija. Filtrai dažniausiai skirstomi į mechaninius, vandens minkštinimo, nugeležinimo, mineralizavimo, aktyvuotos anglies bei atvirkštinio osmoso slėgio filtrus. Pagrindinė šių filtrų funkcija – gerinti vandenį ir užtikrinti geriamojo vandens kokybę. Tyrimo tikslas - įvertinti filtruoto vandentiekio vandens kokybę pagal cheminę sudėtį. Tyrimo metu buvo atliktas vandens kokybės tyrimas: nustatytas kalcio ir magnio jonų, sulfatų, chloridų kiekis atsitiktinai pasirinktuose, 5 skirtingų filtrų, 29 filtruoto vandens mėginiuose. Atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad didžiausias cheminės sudėties pokytis, mineralinių medžiagų kiekio sumažėjimas, stebimas vandenį nufiltravus atvirkštinio osmosinio slėgio filtru. Mineralizavimo filtras nepapildo kalcio ir magnio jonais, sulfatais bei chloridais iki vandentiekio tiekiamo vandens sudėties. Mechaninis vandens filtras neturi įtakos cheminei vandens sudėčiai. Nugeležinimo filtras mažiau pakeičia cheminę vandens sudėtį nei minkštinimo ar atvirkštinio osmosinio slėgio filtras. Geriamojo vandens kokybė taip pat gali priklausyti nuo vandenvietės bei filtro priežiūros. Įvadas Apie pusė pasaulio populiacijos priklauso nuo gruntinio, arba kitaip vadinamo požeminio, vandens išteklių. Europoje 75 proc. geriamojo vandens sudaro požeminis vanduo, o kai kuriose Europos šalyse požeminis vanduo Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

sudaro 90 proc. ir daugiau geriamojo vandens (1). Lietuvoje vandentiekis tiekia geriamąjį vandenį naudojant tik požeminius vandens išteklius. Geriamojo vandens kokybei įtakos turi vandens kilmė, požeminio vandens slūgsojimo vieta, vamzdynai ir įrenginiai, kuriais vanduo yra paimamas, bei didelę įtaką turi ir vartotojų vandens maišytuvai ir namo vamzdynų kokybė bei priežiūra (2). Prieš tiekiant vandenį vartotojams, vandentiekio įmonės jį paruošia ir užtikrina vandens kokybę pagal šalies reikalavimus. Vandens vartotojai ne visuomet būna patenkinti vandentiekio tiekiamu vandeniu, todėl naudoja įvairius filtrus vandens kokybės gerinimui. Prieš pasirenkant vandens gerinimo būdą reikia įvertinti, kokius rodiklius reikia gerinti. Pagrindiniai rodikliai, dėl kurių nerimauja vandens vartotojai, yra vandens kietumas, chloridai, sulfatai, nitratai, nitritai, amonio azotas, kietosios dalelės, mikrobinė tarša. Filtrai buitiniam naudojimui dažniausiai būna: mechaniniai, vandens minkštinimo, nugeležinimo, mineralizavimo, aktyvuotos anglies bei geriamojo vandens membraniniai filtrai, kurie paremti atvirkštinio osmoso slėgio veikimo principu (3). Mechaninio valymo vandens filtrai išvalo vandenį nuo mechaninių priemaišų bei apsaugo nuo smulkių pažeidimų visą buto ar namo santechniką, vandentiekio sistemą bei buitinę techniką (3). Vandens minkštinimo filtrai pakeičia vandenyje esančius kalcio ir magnio jonus natrio jonais ir tokiu būdu pašalina nuo kalcio ir magnio jonų priklausomą kietumą vandenyje (3). Vandens nugeležinimo filtrai pašalina atsiradusią vandens rudą spalvą dėl vandenyje esančios trivalentės geležies (Fe3+). Pašalindami geležį nugeležinimo filtrai apsaugo nuo apnašų, susidarančių iš geležies druskų junginių. Nugeležinimo filtrai taip pat pašalina dėl trivalentės geležies junginių atsiradusį nemalonų kvapą (4). Aktyvuotos anglies filtrai pašalina chlorą, herbicidus, sumažina pesticidų kiekį, esantį vandenyje bei šalina nemalonų kvapą, skonį (5). Atvirkštinio osmoso slėgio filtrai pasižymi vandens molekulių gebėjimu skverbtis pro pusiau pralaidžias membranų sieneles. Šiuo būdu išvalytame vandenyje nėra nuodingų medžiagų, kancerogenų, sunkiųjų metalų, bakterijų bei virusų. Tai vienas populiariausių fil-

Adresas susirašinėti: Vaida Batulevičienė, el. p. [email protected]

58 trų, nes gali pakeisti keletą filtrų, šalinančių po vieną ar dvi medžiagas iš vandens (6). Lietuvos Respublikos gyventojams centralizuotai vandentiekio tiekiamo vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nuostatas. Kiekviena medžiaga vertinama kaip indikatorius ar toksinė medžiaga pagal medžiagos poveikį žmogaus sveikatai ir turi pagal Lietuvos higienos normas nustatytas leistinas ribas. Sulfatai, chloridai priskiriami prie indikatorinių vandens rodiklių ir jų kiekis vandentiekio vandenyje leidžiamas pakankamai didelis – iki 250 mg/l. Vandens kietumas pagal HN 24:2003 nėra vertinamas ir ribojamas. Kietumą lemia kalcio (Ca2+) ir magnio (Mg2+) jonai bei karbonatai (CO4-2) vandenyje 1 lentelė. Tyrime analizuotų vandens mėginių šaltiniai

*Mėginiai, kuriems lygiagrečiai buvo atlikti nefiltruoto vandens mėginių, paimtų iš to paties namo, tyrimai

Vandens mėginio paėmimo vietovė

Filtro tipas

Mėginio nr.

Kaunas, Dainava Kaunas, Vaišvydava

Mechaninis filtras

1 mech.* 2 mech.* 3 mech. 4 mech.* 5 mech.* 1 osmos.* 2 osmos.* 3 osmos.* 4 osmos.

Kaunas, Senamiestis Kaunas, Dainava Jonava Kaunas, Kalniečiai Ukmergė Ukmergė, Dukstynos km. Vilnius, Senamiestis Vilnius, Santariškės Vilnius, Pašilaičiai Kaunas, Vaišvydava Skuodo raj., Rukų km. Kaunas, Senamiestis Ukmergės raj., Vidiškių km. Vilnius, Senamiestis Anykščiai Kaunas, Vaišvydava Skuodo raj., Rukų km. Kaunas, Senamiestis Kaunas, Žaliakalnis Šiauliai Širvintos Vilnius, Pašilaičiai Vilnius, Fabijoniškės Kaunas, Senamiestis Kaunas, Žaliakalnis Kaunas, Dainava

Atvirkštinio osmosinio slėgio filtras

Minkštinimo filtras

Mineralizuojantis filtras

Nugeležinimo filtras

5 osmos. 6 osmos. 7 osmos. 1 minkšt.* 2 minkšt. 3 minkšt.* 4 minkšt. 5 minkšt. 6 minkšt. 1 mnr.* 2 mnr. 3 mnr.* 4 mnr.* 5 mnr. 1 Fe* 2 Fe 3 Fe 4 Fe* 5 Fe* 6 Fe*

Kaunas, Girionys

(3). Pasaulinė sveikatos organizacija (2013) skelbia, kad šios medžiagos nedaro jokios neigiamos įtakos. Nustatyta, kad geriant kietesnį vandenį rečiau sergama širdies ir kraujagyslių ligomis (7). Praturtinus mitybą kalciu galima išvengti su amžiumi susijusių kaulų ligų (8). Vandens minkštinimo metu natrio jonai naudojami pakeičiant kalcio ir magnio jonus. Natris taip pat reikalingas organizmui, nes reguliuoja organizmo vandens apykaitą, dalyvauja nervų ir raumenų sistemose, palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Tačiau kūdikių maistui gaminti skirtame  vandenyje neturi būti natrio jonų daugiau 20 mg/l, nes įtariama, kad vanduo, kuriame ši norma viršyta du kartus, didina genetiškai jautrių naujagimių staigios mirties riziką (9). Per didelis natrio jonų ir chloridų kiekis vandenyje gali apsunkinti inkstų darbą, sukelti chronines širdies ir kraujagyslių ligas (10). Lietuvoje didžiausia problema tiekiant geriamąjį vandenį yra geležies perteklius, kuris neatsiejamas nuo padidėjusios mangano koncentracijos. Padidėjęs geležies kiekis vandens maišytuvuose gali susidaryti taip pat ir dėl rūdijančių vamzdžių (11). Geležies perteklius buityje labai lengvai atpažįstamas - atsiranda sunkiai išvalomos rudos dėmės ant baltų paviršių (pilkos dėmės dėl mangano), skalbimo metu gali atsirasti ant drabužių rudų ar gelsvų dėmių (3). Sulfatai (SO42-) pagal Lietuvos higienos normas HN 24:2003 neturi viršyti 250 mg/l. Vanduo, turintis padidintą sulfatų kiekį, mažina skrandžio sekreciją, gali sukelti dispepsinius reiškinius (12). Geriamajame vandenyje taip pat neturėtų būti žarnyno bakterijų (E.Coli) bei koliforminių bakterijų. Bakterijoms augti sąlygos yra idealios, kai nekeičiamas filtras yra prisotintas nusėdusių organinių teršalų, nes tai yra bakterijų mitybos šaltinis (13,14). Darbo tikslas: įvertinti filtruoto vandens, tiekiamo vandentiekio, kokybę pagal cheminę sudėtį. Uždaviniai: 1. Įvertinti kalcio ir magnio, chloridų, sulfatų kiekį vandentiekio vandenyje, nufiltravus jį buitiniais filtrais. 2. Palyginti vandens, praėjusio skirtingus filtrus, cheminę sudėtį. Tyrimo medžiaga ir metodai Tiriamajam darbui naudota atsitiktinis atrankos būdas. Tyrimui buvo paimta po litrą filtruoto vandens. Filtruoto 2 lentelė. Vandentiekio vandenyje likusio kalcio ir magnio jonų kiekio praėjus buitinį filtrą procentinė dalis nuo pradinio šių jonų kiekio Ca ir Mg jonų kiekis, likęs po filtravimo, proc., ± SD Atvikštinio MechaMinkšti- MineraliNugeleosmosinio niniu nimo zavimo žinimo filtru slėgio filtru filtru filtru filtru 31,7 ± 0 11,8 0 0 15,17 ± 3,9

59

in kš t.

m

6

in kš t.

m

5

in kš t.

in kš t.

m

m

4

(3

3

kš t.)

m in

in kš t.

m

ru ot as

in kš t.

m

1

2

Ne filt

Ne filt

ru ot as

(1

m in

kš t.)

mmol/l

atvirkštinio osmosinio slėgio, mechaninio valymo, vandens minkštinimo, mineralizuojančiu ir nugeležinimo. Kad tyrimo metu būtų įvertintas skirtumas tarp nufiltruoto ir nefiltruoto vandens, esant galimybei, buvo tirtas iš to paties namo vanduo iš buitinių vandens maišytuvų be filtrų. Buvo įvertintas šių mineralinių medžiagų kiekis visuose vandens mėginiuose: kalcio ir magnio jonų, chloridų, sulfatų. Kalcio ir magnio jonų kiekis vandenyje buvo nustatomas 1 pav. Sulfatų ir chloridų kiekis vandens mėginiuose praėjus minkštinimo titrimetriniu metodu titruojant EDTA ir naudojant indikatorių mureksidą (15). Chloridų nustatymo filtrą kiekis vandenyje buvo nustatomas titrimetriniu 3,5 3 3 3 metodu titruojant sidabro nitratu ir naudojant indi2,5 katorių kalio chromatą (16). Sulfatų koncentracijos 2 1,5 nustatymas vandenyje buvo atliekamas turbidime1 0,5 0 0 0 0 0 0 triniu metodu, kai sulfatai sudaro suspenciją su ba0 rio chloridu (17). Visi tyrimai: vandens kietumo, chloridų, sulfatų kiekio nustatymas vandenyje buvo atlikti Kauno kolegijoje, Biomedicinos diagnostikos katedros Aplinkos fizikinių ir cheminių tyrimų laboratorijo2 pav. Kalcio ir magnio jonų kiekis vandens mėginiuose praėjus minkšti- je, Muitinės g.15, Kaunas. Rezultatai diagramose pateikiami tyrimų metonimo filtrą dų aprašuose nurodytais vienetais. Palyginimui tarp nufiltruoto ir nefiltruoto vandens vertinama likusi mineralinių medžiagų dalis procentais įvertinat standartinį nuokrypį (SD). Tyrimo rezultatai Atlikus tyrimą paaiškėjo, kokias ir kokį kiekį iš tirtų mineralinių medžiagų nufiltruoja minkštinimo (1,2 pav.), atvirkštinio osmosinio slėgio (3,4 pav.), mechaninis (5,6 pav.) ir nugeležinimo (7,8 pav.) filtrai. Vandentiekio vandenyje, praėjusiame minkštinimo filtrą, sumažėja sulfatų bei kalcio ir magnio jonų. Tai galime stebėti palygindami 1 minkšt. ir 3 minkšt. su vandens mėginių iš to paties namo tyrimų rezultatais (1,2 pav.). Nenufiltruotame vandenyje buvo rasta kalcio ir magnio jonų, tačiau, nu3 pav. Sulfatų ir chloridų kiekis vandens mėginiuose praėjus atvirkštinio filtravus vandentiekio vandenį minkštinimo filtru, nė viename mėginyje kalcio ir magnio jonų nebuvo osmosinio slėgio filtrą rasta (2 pav.). Kalcio ir magnio jonai lemia nepašavandens mėginiai buvo paimti iš 29 vandens maišytuvų, linamąjį vandens kietumą, taip pat gali sudaryti pašalinavandeniui praėjus vartotojo pasirinktą buitinį vandens filtrą mąjį vandens kietumą lemiančias medžiagas, pvz., CaCO4. (1 lentelė). Kiekvieno vandens mėginio paėmimas ir anali- Sulfatai gruntiniame vandenyje paprastai sudaro junginius zė vyko pakartotinai, atliekant kiekvieno mėginio kontrolę. su kalcio jonais, bet gali būti junginių ir su kitais jonais. Nebuvo skirtumo tarp dviejų pakartotinai atliktų tyrimų Minkštinimo filtrų paskirtis yra pašalinti kietumą lemianrezultatų. Vandens mėginiai buvo nufiltruoti vienu arba čias medžiagas, todėl visiškai nelieka kalcio ir magnio jonų keliais vandentiekio vandens vartotojų įrengtais filtrais: ir pusės ar net daugiau sulfatų. Skirtingą sulfatų ir chloridų

60 3

2,5

mmol/l

2,5 2

2,5

2

1,5 0

7

os m os .

os m os .

0

6

os m os .

0

5

4

os m os .

)

os m os .

os .

3

0

ru ot as

(3

os .

)

2

0

Ne filt

Ne filt

Ne filt

ru ot as

(2

1

os m

)

os m os .

os . os m (1 ru ot as

0

os m os .

0

0

os m

1 0,5

4 pav. Kalcio ir magnio jonų kiekis vandens mėginiuose praėjus atvirkštinio osmosinio slėgio filtrą

5 pav. Sulfatų ir chloridų kiekis vandens mėginiuose praėjus mechaninio valymo filtrą 3

(5

ec h. m

ru ot as

5

m ec h. )

ec h. m

1,4

1

Ne filt

(4

4

m ec h. )

ec h. ru ot as Ne filt

ec h. m

m 3

(2 ru ot as

2

m ec h. )

ec h. m 1

1,2

1

0,7

Ne filt

(1 ru ot as

3

1,4

1

m ec h. )

mmol/l

3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0

Ne filt

kiekį nufiltruotuose vandentiekio vandens mėginiuose gali lemti skirtingos vietovės. Vandentiekio vandens cheminė sudėtis priklauso nuo vietovės grunto. Mažiausia sulfatų ir chloridų koncentracija rasta 6 minkšt. mėginyje (1 pav.). Vanduo šiam tyrimui imtas Anykščiuose. Pagal Anykščių miesto vandenvietės tiekiamo geriamo vandens kokybės rodiklių 2014 metų lentelę, sulfatų yra 9 mg/l, o chloridų – 7 mg/l. Palyginus nefiltruoto ir filtruoto vandens mėginių tyrimų rezultatus gaunamas nevienodas nufiltruotų sulfatų kiekis. Viena iš priežasčių gali būti skirtinga vandens cheminė sudėtis dėl skirtingo vietovių grunto. Taip pat gali būti skirtingas filtrų keitimo laikas – neseniai pakeistas filtras nufiltruoja daugiau mineralinių medžiagų, nei filtras, keistas prieš ilgesnį laiko tarpą. Vartotojai, naudojantys atvirkštinio osmosinio slėgio filtrus, sumažina sulfatų, chloridų bei kalcio ir magnio jonų kiekį labiau nei minkštinimo filtras (3 pav., 4 pav.). Vandentiekio vandeniui praėjus atvirkštinio osmosinio slėgio filtrą sulfatų lieka 35±14 proc., chloridų – 93±9,3 proc., kalcio ir magnio jonais nufiltruojami visiškai (4 pav.). Nevienodas nufiltruotų mineralinių medžiagų kiekis gali būti dėl skirtingų filtrų gamintojų. Vandens mėginiai 1 osmos ir 5 osmoso buvo perfiltruoti filtrų, kurie patentuoti Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visi kiti vandens mėginiai nufiltruoti filtrų, kurie patentuoti Lietuvoje, „Krištoliniai vandenys“. Taip pat skirtingą mineralinių medžiagų kiekį, likusį po filtravimo, gali lemti skirtingų vietovių gruntas, skirtinga gruntinio vandens sudėtis. Mechaniniai filtrai turėtų nufiltruoti tik drumzles, kietąsias daleles, esančias vandenyje, bet ne vandenyje ištirpusias mineralines medžiagas. Palyginus nefiltruoto 1 mech. ir 1 mech., nefiltruoto 2 mech. ir 2 mech., nefiltruoto 4 mech. ir 4 mech., nefiltruoto 5 mech. ir 5 mech. vandens mėginius nustatyta, kad labai nežymiai sumažėja sulfatų, chloridų, kalcio ir magnio jonų kiekiai (5 pav., 6 pav.). Tokio sumažėjimo priežastis gali būti įvairių mineralinių medžiagų sudaromi kietųjų medžiagų junginiai, pvz.: BaSO4. Tyrimo metu 1 mech. ir 5 mech. vandens mėginiai buvo imti iš Kauno Dainavos gyvenamojo rajono. Šiam mikrorajonui vanduo tiekiamas iš vienos Petrašiūnų vandenvietės. Įmonės „Kauno vandenys“ skelbiamais vandens kokybės duomenimis sulfatų kiekis šiam mikrorajonui tiekiamame vandenyje siekia iki 18 mg/l, tačiau nustatytas sulfatų kiekis 1 mech. ir 5 mech.

6 pav. Kalcio ir magnio jonų kiekis vandens mėginiuose praėjus mechaninio valymo filtrą

7 pav. Sulfatų ir chloridų kiekis vandens mėginiuose praėjus nugeležinimo filtrą

61 lu, o vandens vartotojai mechaniniais filtrais surenka geležies nuosėdas kartu su kitomis nuosėdomis. Vandentiekyje esantis NaCl sudaro netirpius junginius su filtre esančia geležimi. Geriamajame vandentiekio vandenyje geležies jonai gali sudaryti junginius su sulfatais, chloridais, karbonatais (11). Įvertinus vandens mėginius, nufiltruotus nugeležinimo filtru, paaiškėjo, kad sulfatų lieka 3,3±1,9 proc., chloridų lieka 37,7±15,1 poc., kalcio ir magnio jonų lieka 15,2±3,9 proc. (7 pav., 8 pav.). Nors 2 Fe ir 3 Fe vandens mėginiai yra iš Vilniaus, tos pačios Antavilių vandenvietės aptarnaujamų mikrorajonų, Pašilaičių ir Fabijoniškių, tačiau tyrimų rezultatai skiriasi (7 pav.). „Vilniaus vande3,5 3 nys“ pateiktos lentelės duomenimis, lentelę sulfatų 3 2,5 2,5 nefiltruotame vandenyje rasta 33,1 mg/l. Tačiau la2,5 2 bai dažnai geležis, sudaranti junginius su įvairiomis 1,5 1,5 druskomis, gali patekti iš rūdijančių vamzdžių (11), 1 0,5 0,5 0,4 0,3 0,3 0,3 0,5 tai greičiausiai ir nulėmė tyrimo rezultatų skirtumą. 0 Netikėtas 1 Fe vandens mėginio tyrimo rezultatas, kuris atskleidė, jog lyginant su nefiltruotu vandentiekio vandeniu, nufiltruotame vandenyje sulfatų kiekis padidėjo (7 pav.). Tai reikštų, kad pats filtras 8 pav. Kalcio ir magnio jonų kiekis vandens mėginiuose praėjus nugele- papildo pro jį praeinantį vandenį druskomis. Taip gali įvykti dėl netinkamos filtro priežiūros. Nugeležinimo filtrą žinimo filtre susikaupusios mineralinės druskos dėl jų pertekliaus gali išsiskirti vėl į pro filtrą praėjusį vandenį (13). Mineralizuojantį filtrą vandens vartotojai paprastai įsirengia, jei dėl buitinių prietaisų vandenį filtravo minkštinimo ar atvirkštinio osmosinio slėgio filtrais. Mineralizuojantis filtras įsirengiamas, kad paruoštų vandentiekio nufiltruotą vandenį kaip geriamąjį - papildyti vandenį įvairiais mineralais. Tačiau vanduo, praėjęs mineralizuojantį filtrą, sulfatų, chloridų bei kalcio ir magnio jonų turi labai 9 pav. Sulfatų ir chloridų kiekis vandens mėginiuose praėjus mineralizuo- nedidelį kiekį palyginus su nefiltruotu vandentiejantį filtrą kio vandeniu (9, 10 pav.). Mineralizuojantis filtras nėra pajėgus atstatyti pradinę mineralinių medžiagų 3,5 3 3 koncentraciją. Gali būti, kad mineralizacijos filtras 3 2,5 2,5 pripildo vandenį tais mineralais, kurie šiame tyrime 2 nebuvo nustatyti. Bet pagal atliktą mėginių analizę 1,5 1 galima teigti, kad vanduo, praėjęs mineralizacijos 0,5 0 0 0 0 0 filtrą, yra labai minkštas, neprisotintas mineralų ir 0 tampa toks pat, kaip vanduo praėjęs vandens minkštinimo arba atvirkštinio osmosinio slėgio filtrą pagal tirtas analites. Palyginus nefiltruotus tirtus vandens mėginius su vandens mėginiais, praėjusiais skirtingus filtrus, 10 pav. Kalcio ir magnio jonų kiekis vandens mėginiuose praėjus mineralizuojantį filtrą paaiškėjo, kad kalcio ir magnio jonų daugiausia Fe

6

Fe )

Fe

nr .

nr .

m

m

5

(4

4

m nr .)

nr .

m

ru ot as

(3

ru ot as

3

Ne filt

m nr .)

nr .

m

nr .

m

1

2

Ne filt

Ne filt

ru ot as

(1

m nr .)

mmol/l

Ne filt

Ne filt

ru ot as

(6

(5

5

Fe )

Fe

4

(4

ru ot as

Ne filt

Ne filt

ru ot as

Fe )

Fe

3

Fe

2

Fe

1

ru ot as

(1

Fe )

mmol/l

vandens mėginiuose skiriasi (5 pav.). Tyrimų rezultatai gali skirtis dėl vamzdyno, kuriuo atiteka vanduo iki maišytuvo arba filtro (13). Mėginio ėmimo metu buvo nustatyta, kad 5 mech. vandens mėginys praėjo filtrą, kuris nebuvo keistas ilgesnį laiką, nei 1 mech. vandens mėginį filtruojantis filtras. Nekeičiant filtro anksčiau filtro surinkti sulfatai kaip kietosios dalelės gali ištirpti ir vėl patekti į pro filtrą praeinantį vandenį. Pagal 5 pav. 4 mech. vandens mėginio chloridų kiekis sumažėja net 3 kartus, o 1 mech. ir 5 mech. tik keliais mg/l. Geriamajame vandenyje chloridai paprastai yra valgomosios druskos (NaCl) junginyje, tačiau tokį tyrimo rezultatų skirtumą galima paaiškinti chloridų gebėjimu sudaryti netirpų geležies chlorido junginį (18). Lietuvos gruntiniame vandenyje yra padidėjęs trivalentės geležies kiekis (3), kuri yra nuosėdų pavida-

62 lieka vandentiekio vandeniui praėjus mechaninio valymo filtrą (2 lentelė). Kalcio ir magnio jonų taip pat visiškai nenufiltruoja nugeležinimo filtrai. Minkštinimo ir atvirkštinio osmosinio slėgio filtrai iki galo pašalina kalcio ir magnio jonus. Mineralizuojantis filtras nepapildo vandens kalcio ir magnio jonų. Rezultatų aptarimas Per parą žmogus turėtų suvartoti mažiausiai 2 litrus geriamojo vandens. Lietuvos miestuose tiekiamas vandentiekio vanduo, atitinkantis Lietuvos higienos normą HN 24:2003. Vandentiekio įmonės užtikrina vandens kokybę ir vandens kokybės rodiklius daugelis įmonių pateikia viešai. Pastaruoju metu vandens vartotojai didelį dėmesį skiria geriamam vandeniui, jo skoninėms savybėms, kokybei ir dažnai vandentiekio vandenį keičia į geriamą vandenį, parduodamą buteliuose ar įsirengdami namuose filtrus vandens gerinimui. Paprastai žmonės sieja šį pasirinkimą su prastomis vandentiekio vandens organoleptinėmis savybėmis arba baimindamiesi grėsmės savo sveikatai (19,20). Vandentiekio įmonės atlieka išgaunamo požeminio vandens kokybės kontrolę ir neatitikus reikalavimų, įmonė atlieka vandens gerinimo darbus. Priklausomai nuo vandens gavybos vietovės, nuo grunto struktūros ir kitų veiksnių, vandentiekio įmonės požeminį vandenį dezinfekuoja, šalina geležį, fluorą ar kitus elementus, jei šie viršija leistinas ribas. Ne visose šalyse net ir atitikus geriamojo vandens kokybės reikalavimus užtikrinamas saugus jo vartojimas. Pagal Kanadoje atliktą tyrimą, nors vanduo atitiko geriamajam vandeniui keliamus bakteriologinius ir fizikocheminius kokybės reikalavimus, buvo stebima 30 proc. mažiau susirgimų skrandžio-žarnyno ligomis grupėje, kurie vartojo filtruotą vandenį atvirkštinio osmosinio slėgio filtru, lyginant su grupe, vartojusia neapdorotą vandentiekio vandenį (21). Bakterinis vandentiekio vandens užterštumas gali atsirasti dėl namo vamzdyno, jei jis nėra periodiškai išvalomas. Taigi, vartotojai, kurie namuose vandentiekio vandeniui gerinti naudoja atvirkštinio osmosinio slėgio filtrą, užsitikrina bakteriologinį saugumą. Tačiau šis filtras, kaip ir vandens minkštinimo filtras, visiškai pašalina iš vandens kalcio ir magnio jonus. Geriamajame vandenyje kalcis ir magnis yra jonų pavidalo ir lengviau įsisavinami (22), todėl išgerdami bent 2 litrus vandentiekio tiekiamo vandens, Lietuvos gyventojai patenkina šių medžiagų nuo 0,7 iki 7 proc. paros normos. Vandentiekio vandenyje kalcio ir magnio jonų kiekis gali būti net didesnis už kiekį, esantį parduodamuose geriamojo vandens ar mineralinio buteliuose (23). Atvirkštinio osmosinio slėgio filtras pašalina ne tik tyrime nustatytus jonus, bet ir kitas mineralines medžiagas, tokias kaip fluoras. Vaikams, nevartojantiems vandentiekio

tiekiamo vandens, dėl nepakankamo įsisavinamo fluoro kiekio gali grėsti dantų ligos (20). Atvirkštinio osmosinio slėgio arba vandens minkštinimo filtrais gerindami vandentiekio vandenį dėl namuose naudojamų buitinių prietaisų ar dėl vandens saugumo užtikrinimo, tą patį vandenį stengiasi papildyti mineralinių medžiagų naudodami vandens mineratizavimo filtrus. Visiškai pašalinus kalcio ir magnio jonus, mineralizuojančiu filtru jų kiekis nėra atstatomas. Geriamajame vandenyje, vandeniui praėjus mineralizuojantį filtrą, randama šiek tiek sulfatų ir chloridų jonų, tačiau tai sudaro tik atitinkamai 3,7±3,0 proc. ir 13,9±1,3 prc. pradinio šių medžiagų kiekio (9 pav.). Geriamojo vandens vartotojai nepraranda mineralinių medžiagų vandens kokybę gerindami mechaniniais ar nugeležinimo filtrais. Tačiau šiems vartotojams reikia atkreipti dėmesį į filtrų priežiūrą. Mėgindami gerinti vandentiekio tiekiamą vandenį, bet nekeisdami laiku filtro, vandens vartotojai dėl susiformavusios bioplėvelės ant filtro užteršia vandenį nitratais (13, 14). Išvados 1. Vandens kietumą lemiančios medžiagos yra būtinos žmogaus organizmui, o atvirkštinio osmosinio slėgio ir minkštinimo filtrai Ca ir Mg jonus pašalina. 2. Mineralizuojantys filtrai įrengiami, kad papildytų vandenį mineralinių medžiagų, tačiau jie visiškai neatstato Ca ir Mg jonų, o chloridų ir sulfatų kiekio neatstato iki pradinio vandentiekio tiekiamo vandens sudėties lygio. 3. Mechaniniai ir nugeležinimo filtrai turi mažiau įtakos Ca ir Mg jonų, chloridų ir sulfatų kiekiui vandentiekio vandenyje nei minkštinimo ir atvirkštinio osmosinio slėgio filtrai. Literatūra 1. Eckstein G, Eckstein Y. Hydrogeological Approach to Transboundary Ground Water Resources and International Law. A. Am. U. Int‘l L. Rev. 2003;19, 201. 2. Stanevičius Z., Liutkevičienė V. Geriamojo vandens sauga, Mokslas ir gyvenimas, 2007 (11): 9–11. 3. Žibienė G., Žibas A., Gudaitė K. Buitinių vandens filtrų efektyvumas. Vandens ūkio inžinerija. Kaunas, 2013; 42 (62):31 – 36. 4. Albrektienė R., Rimeika M., Lubytė E. The Removal of IronOrganic Complexes from Drinking Water using Coagulation Process. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2011. 5. Michigan state university extension. Activated Carbon Water Treatment. Iš MSUS (interaktyvus). 2008, birželio 24 [Žiūrėta 2013 – 12 – 20]. Prieiga per internetą: http://www. msue.msu.edu/objects/content_revision/download.cfm/revision_id.499668/workspace_id.-4/01500610.html/. 6. George ChM, Allan HS, Kalman DA, Steinmaus CM. Reverse osmosis filter use and high arsenic levels in private well water.

63 Archives of environmental & occupational health. 2007; 61(4): 171 – 173. 7. Monarca S, Donato F, Zerbini I, Calderon RL, Craun GF. Review of epidemiological studies on drinking water hardness and cardiovascular diseases. European Journal of Cardiovascular Prevention & Rehabilitation, 2006;13(4): 495-506. 8. McDowell LR. Copper and molybdenum. Minerals in animal and human nutrition, 1992; 176-204. 9. Kiguolienė V. Ką reikia žinoti apie geriamąjį vandenį. Iš LRSAM (interaktyvus). 2009, balandžio 29 [Žiūrėta 2014 01 – 08]. Prieiga per internetą: http://www.sam.lt/go.php/lit/ Ka-reikia-zinoti-apie-geriamaji-vandeni/434. 10. Sontrop JM, Dixon SN, Garg AX, Buendia-Jimenez I, Dohein O, Huang SH, Clark WF. Association between water intake, chronic kidney disease, and cardiovascular disease: a crosssectional analysis of NHANES data. American journal of nephrology, 2013; 37(5), 434-442. 11. McNeill LS, Edwards M. Review of iron pipe corrosion in drinking water distribution systems. J. AWWA, 2001; 93(7): 88-100. 12. Ašmenskas J., Baubinas A., Obelenis V., Šimkūnienė B. Aplinkos medicina. Vilnius, 1997; 333 – 350. 13. Amosenkienė A., Valentukevičienė M., Mažeikienė A., Kanapickas R. An Assessment of Factors Having Impact on Water Quality in Water Supply Pipelines. Science–Future of Lithuania/Mokslas–Lietuvos Ateitis, 2011; 1(4): 65-70. 14. Lalumandier JA, Ayers LW. Fluoride and bacterial content of bottled water vs tap water. Archives of family medicine, 2000; 9(3): 246. 15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-366 LAND 73:2005 „Vandens kokybė. Bendrojo kalcio ir magnio kiekio nustatymas. EDTA titrimetrinis metodas”. 16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-713 įsakymą LAND 63–2004 „Vandens kokybė. Chloridų kiekio nustatymas. Titravimas sidabro nitratu, vartojant chromato indikatorių“. 17. Sulfatai. Unifikuoti nuotekų ir paviršinių vandenų kokybės tyrimo metodai, I dalis. Cheminiai analizės metodai/LR Aplinkos apsaugos m-ja, Vilnius, 1994. 18. Siéliéchi JM, Lartiges BS, Kayem GJ, Hupont S, Frochot C, Thieme J, ... Michot LJ. Changes in humic acid conformation during coagulation with ferric chloride: Implications for drinking water treatment. Water research, 2008; 42(8): 2111-2123. 19. Doria MD. Bottled water versus tap water: understanding consumers-preferences. Journal of Water Health, 2006; 271 - 276.

20. Hobson WL, Knochel ML, Byington CL, Young PC, Hoff CJ, Buchi KF. Bottled, filtered, and tap water use in Latino and non-Latino children. Archives of pediatrics & adolescent medicine, 2007; 161(5): 457-461. 21. Payment P, Franco, E, Siemiatycki J. Absence of relationship between health effects due to tap water consumption and drinking water quality parameters. Water Science & Technolog, 1993; 27(3-4): 137-143. 22. Gibson RS, Perlas L, Hotz C. Improving the bioavailability of nutrients in plant foods at the household level. Proceedings of the Nutrition Society, 2006; 65(2): 160-168. 23. Azoulay A, Garzon P, Eisenberg MJ. Comparison of the mineral content of tap water and bottled waters. Journal of General Internal Medicine, 2001; 16(3): 168-175. THE EVALUATION OF CHEMICAL COMPOSITION OF FILTERED   TAP WATER V. Batulevičienė, K. Žižytė Key words: household water filters, drinking water, water quality. Summary Users use tap water for various purposes. Users decide of suitability of a drinking tap water to their taste. Users try to adjust the water they use and to improve the quality to their taste. One of the ways to improve the water quality is water filtration. Filters are mainly classified into mechanical, water softeners, iron removal, mineralizing, activated carbon and reverse osmosis pressure filters. The main function of the filter is to improve the drinking water quality. The aim of the research is to assess the quality of the filtered tap water by the chemical composition. We evaluated water quality by estimating amount of calcium and magnesium, sulfates, chlorides in randomly selected 29 filtered water samples by 5 different filters. The survey data showed that the greatest change in chemical composition, mineral content decrease observed in water filtered by reverse osmotic pressure filter. Mineralizing filter adds no calcium and magnesium ions, sulphates and chlorides to the supply of water composition. Mechanical water filter does not affect the chemical composition of the water. Iron removal filter changes chemical composition of the water less than water softener or reverse osmotic pressure filters. Drinking water quality can also depend on the watering place and filter maintenance. Correspondence to: [email protected] Gauta 2014-09-29

64

VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 64-68 doi:10.5200/sm-hs.2014.114

PAAUGLIŲ POTYRIAI TĖVAMS IŠVYKUS Į UŽSIENĮ Regina Motienė1, Jurgita Daukšienė1,2 Žaneta Šerkšnienė3 1 Kauno kolegijos Medicinos fakultetas, 2Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakultetas, 3 Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas, Socialinės gerovės institutas Raktažodžiai: paaugliai, tėvų emigracija, socialinis darbuotojas. Santrauka Padidėjusi lietuvių emigracija turėjo nemažos įtakos demografiniams, ekonominiams bei socialiniams procesams. Emigracija daugiausia įtakos daro šeimoms ir vaikams. Emigrantai dažnai siekdami ekonominės naudos nepaiso socialinių emigracijos pasekmių šeimai. Nereti atvejai, kai išvyksta vienas ar abu tėvai, vaikus ilgam palikdami giminaičių ar net svetimų žmonių globai, o kartais ir visai be globos. Tėvams išvykus, daugelis vaikų susiduria su mokymosi problemomis, trečdaliui pablogėjo mokymosi rezultatai; tyrimo dalyviai nurodo, kad ketvirtadalis vaikų pradėjo praleidinėti pamokas. Visgi aktualiausia problema tampa pasikeitęs vaiko elgesys ir su juo susiję padariniai. Taip pat nustatyta, jog iš socialinio darbuotojo veiklų šeimoms, globojančioms emigravusių tėvų vaikus, mažiau svarbi socialinio darbuotojo organizacinė veikla, rengiant mokymus globėjams, bei daugiau nei trečdalis šeimų, globojančios emigravusių tėvų vaikus, nepageidauja socialinio darbuotojo tarpininkavimo, padedant nustatyti psichologo konsultacijų poreikį vaikui. Įvadas Vienas aktualiausių pastarųjų metų ekonominių ir socialinių reiškinių, stipriai veikiančių Lietuvos ūkio raidą – darbingo amžiaus žmonių emigracija. Socialiniu požiūriu šis reiškinys kelia naują, išskirtinę problemą– tai šeimų išskyrimas, kai emigruoja vienas ar keli šeimos nariai, palikdami artimųjų ar draugų priežiūrai savo vaikus. Dalis jaunosios kartos auga be vieno, o dažnai ir be abiejų emigravusių tėvų, ir tokiomis aplinkybėmis švietimo sistemai tenka itin svarbus vaidmuo – ugdyti jauno žmogaus asmenines savybes, turinčias didelę reikšmę jo socializacijai, fizinei bei dvasinei brandai, partnerio pasiŽurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

rinkimui ir pasirengimui šeimyniniam gyvenimui, profesiniam pasirinkimui, pasirengimui darbinei veiklai ir asmeninių gyvenimo tikslų siekimui [1-10]. Kaip teigia Perry [2], emigruoti nusprendę suaugusieji savo norais bei pasirinkimais dažnai užgožia vaikus, o vaikams nėra laiko deramai pasirengti tokiems pokyčiams, todėl vykstantys pasikeitimai šeimoje dažnai vaikui kelia nerimą, vienas iš tokių atvejų, kai abu tėvai ar vienas iš turimų tėvų emigruoja. Asmenų, kurie prižiūri emigravusių tėvų vaikus, statusas neįpareigoja atsakingai rūpintis vaiko teisėmis ir pareigomis. Tėvų išvykimą vaikai išgyvena skirtingai, tačiau dažniausiai pakinta vaikų ir tėvų santykiai, sumažėja vaiko mokymosi motyvacija, dėl emocinės atskirties pasikeičia vaiko elgesys, negrįžtamai gali pasikeisti tėvų ir vaikų emocinis ryšys. Paliktas vaikas dažnai užsisklendžia savyje, užsideda atžagarumo, agresyvumo barjerą, o tai lyg vaiko apsisaugojimas nuo nesaugaus pasaulio, kuriame jis jaučiasi vienišas. Retai kuris vaikas gali pats įveikti šiuos sunkumus, todėl dažniausiai prireikia specialistų pagalbos. Skiriasi skirtingų amžiaus tarpsnių vaikų potyriai. Itin rimtos problemos išryškėja paauglystės amžiuje, kai fiziologinių ir psichologinių pokyčių kontekste nuolat pervertinamas santykis su aplinka ir pačiu savimi, šeimos įtaka paauglio socialinei raidai yra nepaneigiama. Želvys [7], Vaičiulienė [4,6], Petrulytė [4], Navaitis [5] teigia, jog šiame amžiuje ryškesnį poveikį turi bendraamžiai, vis dėlto įrodyta, jog tėvų palaikymas, paauglio savarankiškumo skatinimas ir jo, kaip asmenybės, pripažinimas yra itin svarbūs socialiai teisingo elgesio formavimuisi ir tinkamų socialinių vaidmenų priėmimui. Norint įvertinti paauglių, patyrusių tėvų emigraciją, patyrimus (socialinius, edukacinius, psichologinius, fiziologinius) buvo atliktas tyrimas. Tikslinę tyrimo populiaciją sudaro šeimos, kurios globoja ar augina vaikus, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį. Tikroji tyrimo populiacija – apklausoje dalyvavo Šakių miesto ir rajono gyventojai, kurie laikinai globoja ar augina vaikus, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį. Adresas susirašinėti: Regina Motienė, el. p. [email protected]

65 Darbo tikslas - išanalizuoti ir įvertinti paauglių, kurių tėvai išvyko į užsienį, potyrius ir socialinio darbuotojų pagalbos poreikį globėjų šeimoms. Tyrimo objektas ir metodika Tyrimas buvo atliekamas 2 savaites: nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2012 m. gruodžio 9 d. Tyrime dalyvavo Šakių miesto ir rajono gyventojai, kurie laikinai globoja ar augina vaikus, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį. Vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, Šakių rajone yra 56 globėjai, kurie laikinai globoja vaikus, kurių tėvai išvykę dirbti į užsienį. Tyrimui atlikti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa, kurioje raštu buvo pateikti 26 klausimai, suskirstyti į 4 dalis (globėjų požiūris į emigraciją; paauglių potyriai ir elgsenos pokyčiai po tėvų emigracijos; socialinių darbuotojų vaidmens, suteikiant pagalbą globėjų šeimoms, vertinimas; sociodemografinės šeimos charakteristikos). Anketoje naudoti uždari ir atviri klausimai. Tyrimo dalyviai į klausimus atsakė iš karto (36 atsakymai pateikti Vaikų teisių apsaugos skyriuje, 7 anketos užpildytos bendraujant su respondentais telefonu, 5 tyrimo dalyviai užpildė anketą namuose, 2 sutiko atsakyti atsiuntus jiems anketą elektroniniu paštu, 6- bendradarbiauti atsisakė). Duomenų analizei naudota 50 anketų. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristokos pateiktos 1 lentelėje. Statistiniam tyrimo duomenų apdorojimui buvo naudojama Microsoft Excel ir SPSS programos, kuriose duomenys analizuojami modeliuojant grafikus ir aptariant gautus rezultatus. 1 lentelė. Sociodemografiniai tyrimo dalyvių duomenys Sociodemografinės tyrimo dalyvių charakteristikos Moterys Lytis Vyrai

Amžius

Išsilavinimas

Skaičius (N=50) 32

Procentai

18

36

25-30

7

14

31-40

21

42

41-50

11

22

51-60

9

18

61-70

2

4

Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis Vidurinis

25

50

7

14

16

32

Pagrindinis

2

4

Iš viso

50

100

64

Tyrimo rezultatai Apklausiant asmenis, kurie globoja arba prižiūri vaikus, pirmiausia buvo pasiteirauta ir paprašyta atsakyti į klausimą, „Kokia globėjų nuomonė apie emigraciją iš Lietuvos?“. Būtina pabrėžti, kad net 68 proc. tyrimo dalyvių nepritaria emigracijai, o tik 32 proc. emigraciją vertina kaip teigiamą reiškinį. Apklausus tyrime dalyvavusius asmenis ir nustačius, kad globėjų požiūris į emigraciją yra teigiamas, tiriamųjų buvo pasiteirauta, dėl kokių priežasčių tėvai išvyko vieni į užsienio valstybę palikdami savo vaikus globėjų priežiūrai. Susumavus gautus atsakymus buvo pastebėta, jog dažniau2 lentelė. Globojamų vaikų ir globėjų šeimų ypatumai Vaikų ir globėjų šeimų charakteristikos 1 vaikas Globojamų vaikų skaičius

Laikotarpis, kiek vaikas yra globojamas globėjų

Globojamų vaikų amžius

Globojamo vaiko ir globėjo giminystės ryšys

Vaiko tėvų išvykimas Vaikų lankymo dažnumas Palaikymas ryšių su vaiku emigracijos metu

Skaičius (N=50) 17

Procentai

2 vaikai

23

46

3 vaikai

11

22

4 ir daugiau

0

0

Iki 6 mėn.

4

8

6 mėn. - 1 m.

5

10

1 m. - 2 m.

18

36

2m.-3 m.

11

22

3 m. ir daugiau

12

24

1 mėn. -2 m.

4

8

3 m-5 m.

7

14

6 m.-10 m.

12

24

11m.-14m.

18

36

15m.-17m.

9

18

seneliai

11

22

artimas giminaitis svetimas žmogus mama

37

64

7

14

14

28

tėvas

9

18

Abu tėvai

17

54

1 kartą per pusę metų 1 kartą per metus taip

37

74

13

26

39

78

ne

11

22

Iš viso

50

100

32

66 siai tėvai išvykdami palieka savo vaikus globėjų priežiūrai dėl to, kad užsidirbę pinigų ruošiasi grįžti į Lietuvą, taip nurodė 36 procentai tyrimo dalyvių. Nemaža dalis apklaustųjų pažymėjo, kad vaikų nepasiėmė kartu, nes vaikų išlaikymas trukdytų užsidirbti (24 proc.) bei dauguma tėvų norėjo apsaugoti vaikus nuo neigiamo poveikio keičiant gyvenamąją vietą (22 proc.) Mažesnioji dalis tėvų vaikus paliko Lietuvoje dėl to, kad nežinojo, kokiomis sąlygomis važiuoja dirbti (18 proc.) Pasidomėjus tyrimo dalyvių, kokiomis komunikacijos priemonėmis bendrauja vaikas ir tėvai, globėjai pažymėjo šias pagrindines komunikacijos priemones. Tėvai, kurie domisi paliktais vaikais Lietuvoje, tiriamųjų teigimu, dažniausiai pasirenka bendravimo priemonę internetą (58 proc.), rečiau tėvai renkasi tokias bendravimo priemones kaip telefonas (24 proc.), laiškai (14 proc.) ir vaikas važiuoja pas tėvus (4 proc.). Vaikai ir tėvai palaikydami dažnus ryšius telefonu, bendraudami SMS žinutėmis ar internetu, padeda vaikui spręsti jam iškilusius sunkumus, vaikas jaučią tėvų paramą ir žino, kad tėvai jo nepaliko likimo valiai. Tačiau daugiausia bendravimą su vaiku bando išlaikyti mamos, dirbančios užsienyje, o ne tėčiai. Galima daryti prielaidą, kad išvykusios motinos labiau nerimauja dėl savo paliktų vaikų Lietuvoje ir labiau jais rūpinasi negu išvykęs tėvas. Išsiskyrimas su tėvais ar vienu iš tėvų gali turėti didelę neigiamą įtaką vaiko pilnavertei psichosocialinei raidai. Anketoje tyrimo dalyvių pasiteirauta, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria emigravusių tėvų vaikai. Tiriamieji atsakydami į klausimą pažymėjo jiems tinkamus atsakymus. Vaikų reakcija į tėvų išvykimą dirbti į užsienį gali būti ne toks skausmingas įvykis, jei prieš tai tėvai su vaikais daug bendrauja, vaikui paaiškina išvykimo priežastis, kartu planuojama ateitis, teiraujamasi vaikų nuomonės. Nors

ir šeimos nariai yra atviri vienas su kitu, mažai nesusipratimų, konfliktų, jaučiamas dėmesys vienas kitam, tėvams išvykus, vaikas paliekamas su jam artimiausiais žmonėmis, tačiau vaikas vis vien išgyvena įvairius jausmus, kai jo tėvai išvyksta. Atlikto tyrimo (1 pav.) rezultatai rodo, kad vaikų elgesys keičiasi jo tėvams išvykus, tai dažniausiai pastebi jį globojantys ar prižiūrintys asmenys. Tyrimo dalyvių nuomone, emigravus tėvams vaikas dažniausiai susiduria su prastos mokymosi motyvacijos problema, tiriamieji nurodė, kad 28 proc. vaikų apleidžia mokslus, 18 proc. pastebėjo, kad išvykus tėvams atsiranda emocinių ryšių tarp tėvų nepastovumas, taip pat tiriamieji nurodė, kad 18 proc. vaikų tampa savarankiški, dažnai perima suaugusiojo modelį, nes išvykus tėvams turi daugiau pareigų. Net 14 proc. vaikų patiria bendravimo stoką, o kartais jaučia nepasitikėjimą savimi 10 proc., vienišumą 8 proc., bei sumažėja vaiko tikėjimas žmonėmis 5 proc. Sisteminant rezultatus, pastebėta, jog nebuvo pažymėtas atsakymas „kitas“ ir tiriamieji nenurodė kitų problemų, kurias gali patirti vaikas jo tėvams emigravus. Sužinojus, jog tėvams išvykus į užsienį dirbti, vaiko elgesys gali kisti, buvo svarbu išskirti ir sužinoti, kaip keičiasi vaiko emocinė būsena. Tyrimo dalyviams buvo pateiktas klausimas, kaip pasikeitė vaiko emocinė būsena, kai jo tėvai išvyko į užsienį. Apklaustieji iš jiems pateiktų atsakymų variantų galėjo pasirinkti labiausiai jiems tinkamus, kurie apibūdina globojamo vaiko emocinę būseną. Pastebėta, kad tyrimo dalyviai išskyrė tokias vaikų emocines savybes (2 pav.) Susumavus gautus atsakymus, pastebėta, jog nė vienas tyrimo dalyvis nepasirinko atsakymo varianto, kad vaikas tapo „atviresnis“ ir „linksmesnis“. Susisteminus atsakymų duomenis buvo pastebėta, jog tiriamieji išskyrė 7 emocines būsenas, kurias dažniausiai patiria jų globojamas vaikas.

1 pav. Dažniausiai pasitaikančios vaiko problemos, emigravus tėvams, proc.

2 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal vaiko emocinės būsenos kaita, jo tėvams emigravus

67 28 proc. tiriamųjų mano, kad vaikas tapo irzlesnis, 24 proc. pažymi, kad vaikui būdingas liūdnumas ir 16 proc. mano, kad vaikas tapo uždaresnis, kai jo tėvai emigravo. Kita dalis tyrimo dalyvių pažymi, jog 14 proc. vaikams padidėja jautrumas ir 10 proc. vaikų tampa grubesni. Mažesnioji dalis tyrimo dalyvių (4 proc.) mano, kad globotiniai tampa ramesni ir nuoširdesni. Pastebėta, kad tiriamieji daugiausia pažymėjo, kad jiems globojant vaiką, jo elgesys pasikeitė - tai sudaro net 58 proc. apklaustųjų, o 28 proc. nepastebėjo, kad vaiko elgesys būtų pasikeitęs jo tėvams išvykus. Kita dalis apklaustųjų (14 proc.) sunkiai gali pasakyti, ar jų globojamo vaiko elgesys kito. Tai gali parodyti, kad tarp globėjo ir vaiko nėra emocinio ryšio ir mažai dalyvauja vaiko gyvenime. Nemaža dalis apklaustųjų (30 proc.) globėjų pastebi, kad išvykus tėvams pablogėjo vaiko mokymosi rezultatai, o 24 procentai globėjų pastebėjo, kad vaikas pradėjo praleidinėti pamokas, tačiau dalis tyrimo dalyvių (14 proc.) pastebi, kad vaikas pradėjo geriau mokytis, 6 procentai globėjų mano, kad vaikų mokymosi rezultatai nepasikeitė. 12 procentų globėjų pastebėjo, kad sumažėjo mokymosi motyvacija ir 14 procentų tyrimo dalyvių pažymėjo, jog vaikas nenoriai lanko mokyklą Atkreipus dėmesį į gautus tyrimo rezultatus, buvo pastebėta, jog dalis apklaustųjų (32 proc.) mano, kad jiems būtų reikalinga profesionali specialistų pagalba, sprendžiant globojamo vaiko problemas, tačiau kita dalis teigia, jog jiems nereikalinga specialistų pagalba, tokių tyrimo dalyvių buvo didžioji dalis, net 54 proc., o 14 proc. apklaustųjų nežino, ar jiems būtų reikalinga profesionali pagalba. Tyrimo dalyvių buvo pasiteirauta, ar jiems būtų reikalingos socialinio darbuotojo veiklos, sprendžiant iškilusias globojamo vaiko problemas. Išsamesni rezultatai pateikti 3 lentelėje. Pastebėta, kad 53,6 proc. apklaustųjų pageidauja informacijos apie institucijas, kurios teikia socialinę pagalbą. 21,4 proc. paminėjo, kad būtų reikalinga socialinio darbuotojo pagalba globėjui, padedant ginti vaiko interesus įvairiose įstaigose. Nemaža dalis apklaustųjų pageidautų socialinio darbuotojo pagalbos padedant įvertinti vaiko problemas ir ieškant problemos sprendimo (35,7 proc.) bei 28,6 proc. pageidautų mokymų, kuriuose būtų mokomi spręsti konfliktus. Pastebėta, jog 42,8 proc. sutiktų su rengiamais susitikimais su specialistais, sprendžiant globojamo vaiko problemas ir 39,2 proc. neatsisakytų socialinio darbuotojo ir mokyklos pedagogų bendradarbiavimo, bandant išspręsti vaiko mokymosi problemas bei 32,2 proc. apklaustųjų paminėjo, jog būtų reikalinga socialinio darbuotojo pagalba padedant nustatyti vaiko poreikį psichologo konsultacijoms. Beveik trečdalis visų globėjų rodo poreikį, tai lei-

3 lentelė. Socialinio darbuotojo pagalba, sprendžiant globojamo vaiko problemas (proc.) Socialinio darbuotojo veiklos Informacijos teikimas apie institucijas, teikiančias socialinę pagalbą. Pagalbos suteikimas globėjui dėl vaiko intereso gynimo įvairiose įstaigose. Pagalba įvertinant vaiko problemas ir ieškant problemos sprendimo. Mokymų rengimas globėjams konfliktų klausimais. Susitikimų rengimas su įvairiais specialistais, sprendžiant globojamo vaiko problemas. Bendradarbiavimas su pedagogais sprendžiant vaiko mokymosi problemas. Įvertinti psichologo konsultacijos naudingumą vaikui, sprendžiant problemas. Kita (nurodykite)

Taip (proc.)

Ne (proc.)

Nežinau (proc.)

53,6

35,7

10,7

21,4

71,5

7,1

35,7

57,2

7,1

28,6

60,7

10,7

42,8

50

7,2

39,2

46,4

14,4

32,2

57,1

10,7

0

0

0

džia daryti prielaidą, kad socialinio darbuotojo pagalbos poreikis yra. Apžvelgus gautus duomenis, buvo pastebėta, jog daugiau apklaustieji rinkosi atsakymo variantus „ne“, ir jie nepageidauja socialinio darbuotojo pagalbos, padedant spręsti globojamo vaiko problemas. Išvados Vaikų patiriama tėvų emigracija turi įtakos vaikų santykiams su bendraamžiais tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų bei žymiai prastėja tokių vaikų mokymosi rezultatai. Tėvams išvykus, daugelis vaikų susiduria su mokymosi problemomis, trečdaliui vaikų pablogėjo mokymosi rezultatai, tyrimo dalyviai nurodo, kad ketvirtadalis vaikų pradėjo praleidinėti pamokas. Visgi aktualiausia problema tampa pasikeitęs vaiko elgesys ir su juo susiję padariniai. Tyrimo rezultatai parodė, kad iš visų socialinio darbuotojų veiklų, šeimoms, globojančioms emigravusių tėvų vaikus, labiausiai reikalinga švietėjiška veikla, informacija apie institucijas, organizuojančias socialinę pagalbą. Literatūra 1. Leliūgienė I. Socialinė pedagogika. Kaunas, 2003. 2. Leliūgienė I. Tėvų išvykimo dirbti į užsienį įtaka vaikų socializacijai. Specialus ugdymas, 2005;(12):35-44. 3. Navaitis G. Psichologinė parama paaugliui. Vilnius, Kronta, 2001. 4. Petrulytė A. Jaunesniojo paauglio socialinė raida. Vilnius, Presvika, 2003.

68 5. Vaičiulienė A. Tapatumas ir tapatumo krizė paauglystėje. Psichologija, 1999;(19):108-117. 6. Vaičiulienė A. Paauglio psichologija.Vilnius, Presvika, 2004. 7. Želvys R. Paauglio psichikos vystymasis. Vilnius, Lietuvos mokytojų ir kvalifikacijos institutas,1994. 8. Perry BD. The neurodevelopmental impact of violence in childhood. In Schetky D & Benedek, E. (Eds.) Textbook of child and adolescent forensic psychiatry. Washington, D.C.: American Psychiatric Press, Inc. 2001; 221-238. 9. Rae-Espinoza H. Devoted abandonment: the children left behind by parental emigration in Ecuador. [Daktaro disertacija] University of California: San Diego, 2006. 10. Clifton-Sprigg J. Does emigration hurt the adolescents? The impact of parental emigration on educational outcomes of children staying in the home country.[Konferencijos medžiaga] Migration: Economic Change, Social Challenge, 2012. THE EXPECIENCE AND PSICHOLOGICAL WEEL-BEEING OF ADOLESCENS AFTER PARENTAL EMIGRATION R. Motienė, J. Daukšienė, Ž.Šerkšnienė Key words: adolescens, parental emigration, social worker. Summary Background: The Increased Lithuanian emigration had a significant impact on the demographic,economic and social processes. Families and children are largely influenced by the emigration factor.Seeking economic benefits, emigrants often ignore social effects of emigration on their family.It is often the case that parents,who are about to emigrate either singly or together, leave their children behind for an indefinite time to relatives or even to stranger care. Aim: To determine the experience and psychological well-beeing of adolescens after parental emigration.

Method: Quantitative study, anonymous questionnaire. Research results and conclusion: After parents‘ emigration, many children face learning problems, one-third of the children get lowergrades at school. The respondents of the study designate that a quarter of the children begin playing truant. However, the most relevant problem is a change in child’s behavior and other related issues. One-third of the respondents indicate that a child becomes more reserved and a quarter of children have displayed signs of aggression. Half of the respondents specified that usually family members help the guardians to deal with the arising problems when taking care of the left behind children and only a quarter of guardians turn for help to the social pedagogue. The findings of the research demonstrate that from all the activities of a social worker, educational activity is needed the most. Educational activity involves providing information on the institutions which organize social assistance for the families, who take up the children of the emigrants. A quarter of keepers would prefer social worker’s representation inhelpingto protecta child‘sinterests in variousinstitutions and more tha none-third would favor prevention activities which would help to assess child‘s problems and find a solution to fix them. It was also revealed that from a social worker’s activities to families, fostering children of the emigrated parents, of less importance is asocial worker‘s organizational performance through training guardiansand more than one-third of families, caring forchildrenwhose parents have emigrated, do not wish a social worker to mediate in helping to determine a child‘s need for psychological consultation. Correspondence to: [email protected] Gauta 2014-11-04

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 6, p. 69-74 doi:10.5200/sm-hs.2014.115

VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH

69

UTENOS REGIONO SKIRTINGŲ LYČIŲ PAAUGLIŲ MITYBOS ĮPROČIŲ PALYGINIMAS Žydra Kuprėnaitė, Jolita Lubienė, Ramunė Ubeikienė Utenos kolegijos Medicinos fakultetas Raktažodžiai: paaugliai, lytis, mitybos įpročiai, sveika mityba, mokykla. Santrauka Pastaruoju metu pastebimas valgymo sutrikimų – anoreksijos, bulimijos, persivalgymo – plitimas. Nerimą kelia šių sutrikimų pasireiškimas paauglystėje. Svarbu palyginti skirtingų lyčių paauglių mitybos įpročius, siekiant įžvelgti galimas tendencijas bei numatyti galimų sutrikimų prevencijos priemones, kadangi netinkamos mitybos įpročiai, valgymo sutrikimai paaugliams turi daugiau neigiamų pasekmių, nei suaugusiems. Tyrimu siekta palyginti skirtingų lyčių paauglių mitybos įpročius. Tyrimas atskleidė, kad tam tikrais aspektais išryškėja vienos, o jau kitais – kitos lyties tiriamųjų mitybos įpročių taisyklingumas, tačiau ypač svarbu tinkamos mitybos įpročių formavimu reikiamai rūpintis tiek individuliai – šeimos, kurioje auga paauglys, tiek mokyklos – kasdieninės mokinio aplinkos, tiek visuomeniniu lygmenimis. Įvadas Ne vienerius metus Lietuvoje vykdomi įvairūs projektai visuomenės švietimo sveikatos, sveikos mitybos ir maisto pasirinkimo klausimais (darželinukams ir pradinukams dalinami pieno produktai, vaisiai, daržovės, seminarai vyresniems moksleiviams bei visuomenei), rezultato nedavė. Tai atskleidė Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto atliktas Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas. Apklausus 1001 respondentą visoje šalyje, paaiškėjo, kad lietuvių mityba – kaip kad prieš penkerius metus buvo netinkama ir nepalanki sveikatai, taip ir dabar yra panaši, kitaip tariant, - prasta [3]. Pastaruoju metu vyraujant liekno kūno kultui, pastebimas valgymo sutrikimų – anoreksijos, bulimijos, persivalgymo – plitimas. Nerimą kelia šių sutrikimų pasireiškimas paauglystėje. Pastebėtina ir tai, kad paauglių berniukų mitybos sutrikimų problemos mažiau analizuojamos, palyginus su panašiomis mergaiŽurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu

čių problemomis, nors vis daugėja atvejų, kai mitybos sutrikimai būdingi vyriškos lyties atstovams. Vis daugiau paauglių berniukų kenčia nuo valgymo sutrikimų, kadangi paauglystėje ypač būdingas jautrumas aplinkinių pastaboms ir kritikai. Svarbu palyginti skirtingų lyčių paauglių mitybos įpročius, siekiant įžvelgti galimas tendencijas bei numatyti galimų sutrikimų prevencijos priemones. Valgymo sutrikimai paaugliams turi daugiau neigiamų pasekmių, nei suaugusiems. Tyrimo rezultati rodo, kad paauglystėje labai svarbia tampa išvaizda, kūno formos, tinkamo svorio palaikymas. Pagrindinėmis mitybos sutrikimų priežastimis galima įvardinti nepasitikėjimą savimi, žiniasklaidos, bendraamžių įtaką, netinkamą kūno formų vertinimą. Būtina laiku pradėti rūpintis sveikos mitybos įgūdžių formavimu, suteikiant paaugliams žinių apie jų gyvenime vykstančius fiziologinius pokyčius ir mitybos raciono reikšmę bręstančiam organizmui. Deja, tenka konstatuoti, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, auga skaičius gyventojų, turinčių antsvorio ir nutukimo problemų. Dėl netinkamos mitybos įpročių ateityje gali tik padaugėti lėtinių ligų, tokių kaip kraujagyslių sistemos ligos, padidėjęs kraujospūdis, antro tipo diabetas, insultas ir k.t. [4]. Sveika mityba – vienas pagrindinių sveikatą lemiančių gyvensenos veiksnių bei ligų riziką mažinančių elementų. Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius įvykusios politinės ir ekonominės permainos paveikė gyventojų mitybą. Moksliniai tyrimai pagrindžia vaikų ir paauglių, kaip ir visų gyventojų, tiesioginį ryšį su įvairiais socialiniais ir ekonominiais veiksniais: maisto produktų kaina ir jų rinkodara, sveikatai palankių produktų prieinamumu, nedarbu, šeimos turtine padėtimi, reklama ir kitais veiksniais. Skirtingai nuo suaugusių, vaikų ir paauglių mitybą veikia dar daugiau veiksnių: gyvensenos formavimosi ypatumai, žinių ir patirties stoka, tėvų elgesio ir auklėjimo modeliai, šeimos sudėtis, bendraamžių įtaka, mokyklos veikla ir strategija, sprendžiant mokinių mitybos klausimus ir kt. Tinkama mityba itin svarbi paauglystės laikotarpiu, kadangi šiuo periodu intensyviai vystosi organizmas, formuojasi ir Adresas susirašinėti: Jolita Lubienė, el. p. [email protected]

70 įsitvirtina sveikos gyvensenos įpročiai. Daugelyje Europos šalių sveika mityba vertinama pagal tai, kiek gyventojai vartoja vaisių ir daržovių. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, kasdien reikia suvalgyti apie 400 gramų įvairių vaisių ir daržovių, be bulvių. Pagal šį kriterijų išanalizavus mokinių maitinimosi ypatumus, buvo nustatyta, kad vaisius ir daržoves kasdien valgo mažiau nei trečdalis mokinių; vyresnio amžiaus mokiniai vaisių ir daržovių valgo rečiau, nei jaunesnio amžiaus mokiniai; kaime gyvenantys mokiniai daržovių valgo daugiau, nei gyvenantys mieste, tačiau - mažai valgo vaisių; didesnę galimybę valgyti vaisius ir daržoves turi turtingesnės šeimos; per aštuonis metus galimybė valgyti vaisius ir daržoves tarp berniukų sumažėjo, o mergaičių - nepakito [2]. Pasaulio sveikatos organizacija mitybos įtaką žmonių sveikatai priskiria prie keturių svarbiausių veiksnių. Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai, kuriuos nulemia neteisinga mityba ir nepalanki sveikatai maisto produktų sudėtis, deja, tebėra blogi [1]. Svarbu pastebėti, kad mitybos įpročiai susiformuoja dar vaikystėje, bet jie gali kisti, keičiantis socialinei padėčiai kuo ji aukštesnė, tuo sveikesniais tampa ir mitybos įpročiai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikystėje susiformavę įpročiai daugeliui lieka ir visam gyvenimui. Todėl, formuojant sveikos gyvensenos įpročius, svarbu nuo pat

mažens ugdyti supratimą apie sveiką ir subalansuotą mitybą. Didžiausios įtakos vaiko gyvensenai darantys asmenys – tėvai - turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į augančio vaiko mitybą ir kitus sveikos gyvensenos aspektus [5]. Tyrimo tikslas – palyginti skirtingų lyčių paauglių mitybos įpročius.

sumuštinį Saldainius, sausainius, traškučius pertraukų metu Obuolius arba kitus vaisius pertraukų metu

122 73 86 79 59

Tyrimo metodika Tyrimo kontingentas: penktų, septintų, devintų klasių 10 Utenos regiono mokyklų moksleiviai. Suvedant tyrimo rezultatus, tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes pagal lytį. Straipsnio autorės tyrimo rezultatus pateikė lentelėse. Iš viso tyrime dalyvavo 272 - 5 -7 klasių mokiniai ir 147 - 9 klasių mokiniai. Tyrime dalyvavusios mokyklos buvo atrinktos atsitiktinės atrankos būdu. 5 – 7 klasių tiriamųjų kontingentą sudarė 129 berniukai ir 143 mergaitės, o 9 klasių – 83 berniukai ir 64 mergaitės. Taikytas tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa, naudojant standartizuotą klausimyną, sudarytą iš 101 klausimo. Šiam straipsniui buvo atrinkti tik tų klausimų atsakymų rezultatai, kurie leido atskleisti mitybos įpročių skirtumus ir tapatumus paauglių lyčių atžvilgiu. Buvo taikoma tarptautinės studijos „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas – HBSC“ metodologija. Tyrimo programą koordinavo PSO (Healfh Behaviour in School – Aged Children – HBSC), Kopenhaga, Danija. Tyrimo re1 lentelė. Maisto valgymo mokykloje pasiskirstymas pagal dažnį *p